Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Šiandien Lietuvos Seime darbą pradėjo Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija, jos darbotvarkėje – padėtis Ukrainoje, Europolo parlamentinė kontrolė ir Europos prokuratūros steigimas, bendrijos ekonominė bei finansinė situacija, nelegali imigracija. Viena iš svarbiausių ES parlamentų pirmininkų konferencijos temų bus tarpparlamentinis bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis.
Dėl Rusijos aneksuoto Krymo Europos Sąjunga turi laikytis vieningos vertybinės pozicijos, sako Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius:
Ukrainos parlamento pirmininkas ir laikinasis šalies lyderis Oleksandras Turčynovas su Vilniuje vykstančios Europos Sąjungos (ES) parlamentų pirmininkų konferencijos dalyviais bendraus teletiltu.
Europos Parlamento Pirmininko Martino Šulco pranešimą pristatęs Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas Migelis Angelas Martinesas Martinesas sveikino diskusijas didinti nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos Sąjungos teisėkūros procese. „Tikiu, kad nacionaliniams parlamentams daryti įtaką teisėkūros procesui yra geriausia pasinaudojant savo vadovais, t. y. vyriausybės atstovais. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai nėra konkurentai – jie yra partneriai, siekiantys užtikrinti demokratiškesnę ir teisėtesnę Europą“, – sakė Europos Parlamento Pirmininko M. Šulco pranešimą pristatęs Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas. Jis atkreipė dėmesį, kad ekonominiai sprendimai, kurie daro įtaką visoms valstybėms, turi būti „tinkamai nagrinėjami nacionaliniuose parlamentuose“. Pabrėžta, kad šiame procese svarbu siekti sprendimus priimančių asmenų atskaitomybės. „Jei neigtume Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį demokratinės kontrolės procese, būtume neteisūs. Parlamentai ir partijos turi elgtis atsakingai“, – akcentavo M. A. Martinesas Martinesas.
Danijos Karalystės Folketingo Pirmininkas Mogensas Lyketoftas savo pranešime didelį dėmesį skyrė aptarti nedarbo situaciją Europoje ir su tuo susijusias problemas. „Nepaisant to, kad pastebime tam tikrus ekonominio atsigavimo ženklus, kai kurios ES valstybės narės dar susiduria su sunkumais. Europoje vis dar yra 26 mln. bedarbių. Viena piliečių grupė nukentėjo ir toliau labai kenčia – tai jauni žmonės. Dėl to čia svarbiausias klausimas yra vis daugiau jaunų žmonių įtraukti į darbo rinką. Ir tai reikia daryti nedelsiant. Šių metų sausio mėnesį 5,6 mln. jaunesnių nei 25 m. amžiaus jaunuolių neturėjo darbo. Didžiausi nedarbo lygiai užregistruoti Graikijoje bei Ispanijoje (Graikijoje – 59, o Ispanijoje – 55 proc.). Mums kyla grėsmė prarasti, netekti geriausiai išsilavinusios tautos dalies, nes jie kenčia dėl ilgalaikio nedarbo ir taip pat dažnai emigruoja“, – pabrėžė M. Lyketoftas. Pranešėjas išsakė nuomonę, kad Europos Sąjunga tinkamai sureagavo į krizę sutelkdama daugiau nei 700 mln. eurų, kad padėtų krizės ištiktoms valstybėms narėms.
Europos Sąjungos parlamentų vadovų konferencijoje dalyvaujantis pirmasis faktinis nepriklausomos Baltarusijos vadovas ir buvęs parlamento pirmininkas po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Stanislovas Šuškevičius sakė esąs balta varna konferencijoje, nes yra tik buvęs vadovas, tačiau dėkojo už kvietimą. Jis teigė, jog Baltarusijoje nuo 1996 metų nebuvo tikrų rinkimų, o tik renginiai, kurie taip pavadinami, todėl labai sunku ir dalyvauti ir Rytų partnerystėje. Stanislovas Šuškevičius kalbėjo ir apie baltarusiškąjį Maidaną, kuris, anot jo, buvo 2010-aisiais, tačiau buvo žiauriai nuslopintas. Baltarusija turi antibaltarusišką valdžią, sakė pirmasis nepriklausomos Baltarusijos vadovas:
Stanislovas Šuškevičius spaudos konferencijoje teigė, jog baltarusiai lygiai tokie pat europiečiai, tačiau jiems labai sunku atkurti tautą po to, kai ketvirtadalis jos buvo išnaikinta antro pasaulinio karo metu. Jis kvietė europiečius nepasimauti ant Aleksandro Lukašenkos kabliuko ir nesitikėti dar kartą jį perauklėti.
Konferencijoje Latvijos Saeimos pirmininkė Solvita Aboltina pabrėžė, kad ES į įvykius Ukrainoje ir Rusijos veiksmus turi reaguoti vienodai. Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad Rusija nesilaiko tarptautinės teisės ir savo pasirašytų įsipareigojimų, todėl poziciją dėl tokio elgesio turėtų pareikšti ir Jungtinėms Tautoms priklausančios valstybės. FM99 kalbino Latvijos parlamento pirmininke:
