Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Koks visuomenės požiūris į moterį politikoje? Pokalbis su mokslininke, mokslų daktare, docente, buvusia Seimo nare Giedre Purvaneckiene.
„Nemoteriškos“ specialybės atstovė – puslaidininkių fizikė – politikoje dalyvauja nuo pat Lietuvos nepriklausomybės, o į politiką būtent ir atvedė lyčių lygybės klausimas. Bet kuri nelygybė yra politinė problema, tad ir spręsti ją reikia ten, įsitikinusi pašnekovė: „Man pačiai atrodo, kad lyčių lygybės klausimas yra politinis klausimas“.
Gyvenant įprastai ir nekreipiant per daug dėmesio į lyčių nelygybę gali pasirodyti, kad jos beveik nėra, bet jei dėmesys yra atkreipiamas į statistiką, skaičius ir faktus nelygybė iš karto pasimato.
„Kartais net nepagalvoji, bet kai visuomenę patyrinėji smulkiau, pamatai, kad tarp vyrų ir moterų visose srityse yra didelė nelygybė“, – neabejoja G. Purvaneckienės, visgi mažesnė nei anksčiau: ,,Viskas po truputį evoliuciškai gerėja, bet dar toli iki lygybės.”
Politinėje aplinkoje nelygybė taip pat yra: „Politikoje teko labai daug susidurti su priešišku nusistatymu. Visų pirma iš kitų politikų pusės, iš tų, kuriems nepatinka lyčių lygybė. Buvo ir įžeidinėjimų, ir neleidimo kalbėti, neleidimo pristatyti įstatymo pataisų, kai lakstydavo tokio tipo politikai kaip Gražulis po salę ir visus agituodavo, net neleisti pristatyti ar mano ar Marijos Aušrinės Pavilionieneės pataisų, ir šmeižimo, visko buvo
Išpuolius tekdavo patirti ne tik plenarinių posėdžių salėje, bet ir komitetų posėdžiuose, prisimena buvusi politikė: „Yra net reikėję keisti komitetą dėl įžeidinėjimų.“
2012 – 2016 metų kadencijoje teko sulaukti ypatingai daug įžeidimų, pradėjo streikuoti sveikata, dėl to Giedrė nutarė pakeisti komitetą: „Buvo nepaprastai atšiaurios sąlygos tuo metu.“
2000 – 2004 metais Seime emocijos buvo visiškai kitokios, labai pozityvios, prisimena pašnekovė, įstatymų pataisos dėl lygybės buvo daugumos politikų palaikomi.
„Tie, kurie nepalaikė, nedrįsdavo pasisakyti, nes visi žiūrėjo su viltim, kad įstosim į Europos Sąjungą, į NATO ir prieštarauti pažangai atrodė nepadoru ir nemadinga“, – prisimena G.Purvaneckienė.
Tačiau kai antrąsyk teko dirbti Seime, situacija buvo visiškai kitokia.
„2012 – 2016 metų kadencijos metu atmosfera buvo kita, nereikėjo dėl nieko stengtis, visi galėjo išreikšti visus blogiausius ketinimus ir jausmus išreikšti ir kai kurie tai reiškė tikrai labai žiauriai.” – kadencijas lygina buvusi Seimo narė. Anot jos, dabar jau galisi, nesikreipusi į teismą, tačiau to nedarė saugodama sveikatą.
Merginoms kurios planuoja eiti į politiką mokslininkė ir buvusi Seimo narė pataria nekreipti dėmesio į priešiškus ir negatyvius žmones, nereaguoti emociškai. Stuburo moterims čia reikia daug stipresnio, norint nuveikti darbus.
„Jeigu turi idėjų, jeigu dėl tų idėjų degi ir nori jas įgyvendinti, moteriai reikia daug stipresnio stuburo, bet jeigu nori tik dalyvauti ir būti žvaigžde, tai atvirkščiai, reikia neturėt jokio stuburo, pataikauti vyrams, aiškinti kokie jie protingi ir vistiek viską geriau žino, balsuoti kaip jie pasakė, niekam neprieštarauti, tuomet tu gali padaryti taip pat karjerą, bet nieko absoliučiai nenuveiksi“ – pusiau juokais pataria G.Purvaneckienė.
Einant į politiką su lyčių lygybės idėja kelias bus sunkus, perspėja pašnekovė, bet tai daryti reikia, nes jei niekas to nepadarys, tai ir lyčių lygybė politikoje nebus pasiekta.
Moterų Lietuvoje gyvena net daugiau nei vyrų, todėl jos turi būti atstovaujamos atitinkamai, kitaip poreikiai nebus atspindėti ne dėl vyrų piktos valios, o tiesiog dėl nesupratimo, tad pusiausvyra turi būri, neabejoja mokslininkė.
Klausykite daugiau – FM99 Eglės Malinauskienės pokalbis su Giedre Purvaneckiene.
