Žurnalistai Vilniuje rengia mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Rss Anchor Pocket Casts Castbox

Antradienį Vilniuje, prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, žurnalistų bendruomenė kartu su Kultūros asamblėja rengia mitingą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Protestu siekiama atkreipti dėmesį į Seime svarstomas LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos pataisas ir sprendimą trims metams įšaldyti visuomeninio transliuotojo biudžetą.

Organizatorių teigimu, siūlomos pataisos, kuriomis būtų lengvinamas LRT vadovo atleidimas, yra antikonstitucinės, prieštarauja europinei teisei ir sudaro prielaidas politikams daryti įtaką LRT turiniui. Jie tai vadina atviru bandymu užvaldyti visuomeninį transliuotoją ir pažeisti visuomenės teisę gauti teisingą, nuo politikų nepriklausomą informaciją. Mitingo rengėjai pabrėžia, kad tai nėra vien tik reakcija į vieną įstatymo projektą – jų teigimu, būtent nuo bandymų kontroliuoti visuomeninį transliuotoją dažnai prasideda valstybės slinktis autokratijos link, kaip esą matyta Vengrijoje, Slovakijoje ar Lenkijoje.

Žurnalistai reikalauja, kad valdantieji atsitrauktų nuo siūlymų keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuotų rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į šį procesą įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus.

Šiuo metu Seime jau yra įveikęs pateikimo stadiją „Nemuno aušros“ siūlymas, pagal kurį LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas, jei už nepasitikėjimą balsuotų šeši iš 12 tarybos narių. Vėliau pripažinta, kad projektą reikės koreguoti ir numatyti bent septynių narių balsų kartelę. Dabar galiojanti tvarka numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas tik tuo atveju, jei tam pritartų ne mažiau kaip aštuoni tarybos nariai ir nepasitikėjimas būtų pagrįstas viešuoju interesu.

Lapkričio pabaigoje Seimas „Nemuno aušros“ frakcijos iniciatyva taip pat nusprendė trims metams įšaldyti LRT finansavimą – numatoma, kad kasmet visuomeniniam transliuotojui bus skiriama apie 80 mln. eurų. Šias iniciatyvas palaiko ir kitos valdančiųjų frakcijos – socialdemokratai bei „valstiečiai“.

Pataisų rėmėjai teigia, jog siekia įgyvendinti Valstybės kontrolės atlikto LRT audito išvadas ir stiprinti tarybos galias keisti vadovą, kai juo nepasitikima. Vis dėlto kritikai tvirtina, kad projektas yra nukreiptas į konkrečią asmenybę – dabartinę LRT vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę – ir kelia grėsmę Žiniasklaidos laisvės akto nuostatoms.

Reaguodami į politinius sprendimus, LRT darbuotojai praėjusią savaitę pradėjo protesto akciją: eteryje skelbiamos tylos minutės, rengiamos laidos apie laisvos žiniasklaidos svarbą demokratijai ir pasakojami pavyzdžiai, kas nutinka, kai žiniasklaida tampa valdžios įrankiu. Tuo metu LRT taryba yra pareiškusi, jog neprieštarauja slaptam balsavimui ir atsisakymui viešojo intereso kriterijaus, tačiau mano, kad generalinio direktoriaus atleidimui ir toliau turėtų būti būtini mažiausiai aštuoni tarybos narių balsai.

Inter­neto žiniasklaidos asociacija tikisi, kad kilęs konfliktas paskatins platesnes diskusijas dėl ilgalaikio LRT valdymo ir finansavimo modelio, kuris atitiktų Europos Sąjungos gerąją praktiką ir Europos Komisijos nustatytas taisykles.