Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Įsibėgėjantis pavasaris Žuvinto apylinkėse visuomet būna įspūdingas. Vienos praskrendančių paukščių rūšys keičia kitas, nesnaudžia sugrįžę į perimvietes sparnuočiai – čia kaskart gali išgirsti pačių įvairiausių naujų balsų.
“Šiemet stebino didžiulės migruojančių žąsų sankaupos Žuvinto ežere. Kovo pirmomis dienomis suskaičiavome virš 40 tūkstančių ežere nakvojusių žąsų: tundrinių, baltakakčių, pilkųjų, baltaskruosčių berniklių – kai jų tiek daug, suskaičiuoti pagal rūšį nelengva. Dar apie 8 tūkstančius žąsų telkėsi Amalvo ežere ir pakraščiuose, pora tūkstančių – Žaltytyje. Nenuostabu, kad jų tarpe paukščių stebėtojai aptiko mažąsias, trumpasnapes žąsis, rudakakles bernikles, šiaurinę kanadinę berniklę – labai retai stebimas migrantes” – FM99 pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.
Pati didžiausia pavasarinė sankaupa jau po truputį tirpsta traukiantis gausiausiai rūšiai – tundrinei žąsiai, tik baltakaktės žąsys turėtų užsibūti dar gerą mėnesį. Užtai vėlyvesnės ančių rūšys, tilvikiniai paukščiai dar tik renkasi į Žuvintą. Jų dairytis reiktų pirmiausia Amalvo pelkės šiauriniame pakraštyje – Amalvo polderyje. Čia pasirodė ankstyvieji gaidukų būreliai (patinėliai dar be puošniųjų kaklo ir galvos plunksnų), šalia – dirviniai sėjikai, apie tūkstantį pempių, raudonkojai tulikai, perkūno oželiai. Giliau užlietuose polderio plotuose turškiasi šimtiniai cyplių, rudagalvių kryklių, smailiauodegių ančių būriai, ką tik pasirodė šaukštasnapės antys. Kovo antrą dekadą Amalvo polderyje suskaičiuota beveik šimtas gulbių giesmininkių, 30 mažųjų gulbių, virš 200 laukių, 350 cyplių, 102 smailiauodegės antys, taip pat dešimtimis rudagalvių kryklių, baltųjų garnių, pilkųjų ančių. Polderio vandens paukščius reguliariai pravaiko jūrinių erelių pora, greičiausiai, perinti gretimoje Amalvo pelkėje. Jau stebimos ir neseniai pasirodžiusios nendrinės lingės, migruojantys ereliai žuvininkai, juodieji pesliai bei juodieji gandrai.
Gerokai virš dviejų tūkstančių paukščių kovo gale aptikta Žaltytyje. Rudagalviai kirai – pirmosios vandens paukščių apskaitos metu dar nebuvo skaičiuoti, bet jau ištisa jų armija rankioja smulkius uodelius chironomidus nuo vandens paviršiaus, taip kaip ir cyplės, rudagalvės kryklės ir kitos upinės antys. Ežere plūduriavo 650 baltakaktės žąsys, beveik 400 kuoduotųjų ančių, 270 rudagalvės antys, 300 cyplių, buvo stebėti ir mažieji dančiasnapiai, pilkosios antys. Dauguma jų – pietinėje ežero dalyje. Pirmosios apskaitos metu suskaičiuoti 1876 paukščiai neskaitant rudagalvių kirų, 16 rūšių.
Kol vienos rūšys tik apsistoja Žuvinte pakeliui į perimvietes, vietinės Žuvinto rūšys skubinasi užsiimti vietas lizdams krauti. Gausiai parskridę rudagalviai kirai, pernai išgyvenę paukščių gripo epidemiją, jau laikosi savo lizdų sukimo vietose. Pilkosios žąsys sukrovė kiaušinių dėtis ir jau peri. Nuo pasirinktų lizdams vietų nesitraukia ir gervės. Tad visiems, norintiems pamatyti ir pajusti Žuvinto didybę dabar pats metas. Svarbiausia neužmiršti, jog noras pažinti ir pasigrožėti paukščiais neturėtų virsti jų trikdymu.
Tuo tarpu Dzūkijos nacionalinis parkas skelbia, kad vėžliukai jau nubudo ir išsikasė į dirvos paviršių. Nors žiemai buvo uždengta ir saugojama daugiau dėčių, jų išliko tik dvi. Specialistai rudenį jau pagelbėjo vienos dėties 11-ai jauniklių sėkmingai pasiekti kūdrą, na o dabar dar 13 mažylių. Balinis vėžlys yra saugoma Europos Bendrijos rūšis. Ką tik išlindusiems vėžliukams gresia daugybė pavojų (plėšrūnai, plėšrieji paukščiai, skruzdėlės), o ir kelias iki vandens dažnai tolimas tokiems mažyliams.
