Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis sako, kad pavasaris jau juntamas. Štai neįprastai anksti parlėkė pempė. Tai neįprastas reiškinys, mat per pusšimtį stebėjimo metų , pirmą karą Žuvinte pempė pastebėta vasario 5 d. Iki šiol ankstyviausia pempių parskridimo data laikyta 1989 metų vasario 7 d., pirmoje vasario pusėje pempės registruotos ir 1990 bei 2001 metais.
Nors pievose įšalas neišėjęs, bet gerokai atitirpusioje žemėje pempė ras maisto, mano gamtininkas. Lengvas šaltukas naktimis to paukščio labai negąsdina, o sinoptikai žada ir šiltesnes naktis. A. Pranaitis sako, kad „paukščiai nėra pavasario pranašai, tai gerai daro ir sinoptikai, tačiau jie yra malonūs pavasario simboliai”.

Arūnas Pranaitis sako, kad pastebima ir kitų pavasario ženklų: „Jau kuris laikas nebestebina pavasariška aplinka: apsiskraidė bitės, sprogsta karklų, alyvų pumpurai. Trūko tik grįžtančių paukščių. Bet ir jie parskrenda į Žuvintą. Pirmas dirvinis vieversys stebėtas pavojingai anksti, dar sausio 10 d. Sausio pabaigoje virš ežero jau girgsėjo pirmos pavienės pilkosios, želmeninės žąsys, klykavo gulbės giesmininkės. Dabar ežero pakrančių pievose jau ganosi kelios dešimtys čia perėti parskridusių žąsų“.
Tiesa, kad šyla oras dažniau džiaugiasi žmogus, o gamtai tai ne itin naudinga. Anot pašnekovo „Tai, kad neliko sniego, sparčiai tirpsta ledas reiškia, jog gali nebūti pavasario potvynio Dzūkijos ežeruose, vanduo neužlies pievų pakrantėse, taigi ir pačių svarbiausių lydekų, varlių nerštaviečių, vietų, kur glaudžiasi ir randa maisto pirmi parlėkę vandens paukščiai. Dar svarbiau, kad vargu ar atsistatys ežeruose ir pelkėse neįprastai nukritęs vandens lygis“.