Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbiausius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos įvykius 2025-aisiais. Metai pažymėti ryškiais politiniais persigrupavimais, saugumo darbotvarkės šuoliu, vertybinėmis diskusijomis dėl žmogaus teisių ir visuomeninio transliuotojo ateities, o ekonomikoje – mokesčių reformos finišu ir rekordinėmis gynybos išlaidomis.
Politika: persigrupavimai, „čekiukų“ bylos ir Vyriausybės kaita
Politiniuose užkulisiuose 2025-ieji buvo permainingi:
- Sausį Seimo narė Agnė Širinskienė paliko „Nemuno aušros“ frakciją, išstojo iš partijos ir prisijungė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, kartu pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų. Rudenį „aušriečius“ paliko ir Dainius Varnas, taip pat perėjęs pas demokratus.
- „Čekiukų“ tyrimai ir toliau keitė politinį lauką: įtarimai pareikšti liberalui Andriui Bagdonui, vėliau – keliems socialdemokratams ir „aušriečiui“.
- Kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė tuometinio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, VRK atkūrė mandatą, jis grįžo vadovauti savivaldybei – sprendimas tapo reikšmingu precedentu politinių bylų kontekste.
- Rugpjūtį pasirašyta nauja valdančiosios koalicijos sutartis, premjere tapo Inga Ruginienė, o politinę dienotvarkę audrino ir premjero posto netekusio Gintauto Palucko istorija (atsistatydinimas, teisėsaugos veiksmai, politinės pasekmės).
Saugumas ir gynyba: divizija, oro gynyba, dronai ir Baltijos sinchronizacija
Saugumas 2025 m. tapo kertine tema:
- Sausį Valstybės gynimo taryba sutarė, kad 2026–2030 m. gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. BVP, siekiant spartesnės divizijos plėtros.
- Rukloje oficialiai įsteigta Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija – planuojama, kad pilnas pajėgumas bus pasiektas iki 2030-ųjų.
- Vasario pradžioje įvyko istorinė energetinė-saugumo sankirta: Baltijos šalys atsijungė nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir sinchronizavo elektros tinklus su Vakarų Europa.
- Kovo pabaigoje visuomenę sukrėtė tragedija Pabradės poligone – per pratybas pelkėje nuskendo M88 „Hercules“ su keturiais JAV kariais (gelbėjimo operacija truko beveik savaitę).
- Vasarą Lietuva patyrė realius hibridinių grėsmių epizodus: iš Baltarusijos įskrido keli „Gerbera“ dronai, vienas jų gabeno sprogstamąjį užtaisą.
- Rudenį, artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio uždarė oro erdvę.
- Lapkritį VGT sutarė per trejus metus išvystyti integruotą oro gynybos sistemą, o gruodį VGT priėmė sprendimus dėl naujų poligonų plėtros.
Visuomenė ir teisė: rezonansinės bylos, žmogaus teisės, dideli įvykiai
2025 m. visuomeninį klimatą formavo teismų sprendimai ir rezonansai:
- Panevėžio apygardos teismas už akių skyrė iki gyvos galvos Romui Zamolskiui už dviejų žmonių nužudymą 2001 m.
- Konstitucinis Teismas priėmė svarbius sprendimus: dėl pagalbinio apvaisinimo prieinamumo, taip pat atvėrė kelią lyčiai neutraliai partnerystei per teismus.
- Rudenį paskelbti nuosprendžiai riaušių prie Seimo byloje (84 asmenys), o Seimo sprendimai dėl atsakomybės už piktnaudžiavimą sukėlė aštrias diskusijas (prezidento veto ir jo atmetimas).
- Metus sukrėtė ir nusikaltimai: tarp jų – rugpjūčio tragedija Vilniuje, kai 15-metis įtariamas nužudęs bendraamžį, taip pat gruodžio dviejų merginų nužudymo byla Kaune.
Kultūra: „Eurovizija“, Čiurlionio jubiliejus ir kultūros ministro krizė
Kultūros laukas 2025 m. buvo ryškus ir scenoje, ir gatvėse:
- Gegužę „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovavusi grupė „Katarsis“ su daina „Tavo akys“ užėmė 16-ą vietą.
- Rugsėjį, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, iš Tarptautinės kosminės stoties perduotas sveikinimas ir pirmą kartą istorijoje jo kūryba nuskambėjo kosmose.
- Tačiau didžiausiu kultūros metų politiniu įvykiu tapo Kultūros ministerijos krizė: paskyrus „aušrietį“ kultūros ministru kilo bendruomenės protestas, susikūrė Kultūros asamblėja, vyko mitingai ir streikas; ministras pasitraukė po savaitės, o vėliau ministerijai deleguota socialdemokratų kandidatė.
Ekonomika ir valstybės finansai: mokesčių reforma, rekordinis biudžetas gynybai
Ekonomikos darbotvarkėje dominavo mokesčių ir išlaidų klausimai:
- Birželį Seimas priėmė mokesčių pakeitimus: apmokestintos dauguma ne gyvybės draudimo sutarčių, padidintas pelno mokesčio tarifas iki 17 proc., įvestas cukraus mokestis, priimti PVM pakeitimai, vėliau – NT mokesčio korekcijos ir trijų GPM tarifų modelis.
- Gruodį patvirtintas 2026 m. biudžetas su rekordinėmis 5,38 proc. BVP išlaidomis gynybai, kartu numatant didesnes socialines išmokas ir kai kurių sektorių atlyginimų augimą.
- Metus lydėjo ir reikšmingi sprendimai transporto bei aviacijos srityje (nauja skysčių gabenimo tvarka oro uostuose, incidentas su nuo tako nuslydusiu lėktuvu Vilniuje).
LRT tema: auditas, biudžeto „įšaldymas“ ir masiniai mitingai už laisvą žodį
Viena karščiausių metų temų – visuomeninis transliuotojas:
- Lapkritį Valstybės kontrolė paskelbė LRT audito išvadas, vėliau Seimas nutarė įšaldyti LRT biudžetą ir keisti finansavimo modelį.
- Gruodį į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių – vyko keli mitingai už laisvą žodį, o valdantieji galiausiai nusprendė atsisakyti skubos ir įstatymo priėmimą nukelti į kitus metus.
