Klausyti gyvai

12:00 - 13:00

Dienos kaleidoskopas

„Tarp kabučių“ – Visų Šventųjų ir Vėlinių tradicijos Lietuvoje. Kokios jos buvo anksčiau?

Kai ateina tamsesnis metų laikas, spalvų gamtoje lieka vis mažiau, o medžių šakos į dangų tiesiasi tarsi rankos – viskas pasikeičia: oras, žemė, keičiasi ir žmogaus nuotaikos, o vėjas lyg ir atneša mintis apie amžinybę. Tad šioje „Tarp kabučių“ laidoje kalbėsime apie Ilges – Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Laidos viešnios etnologė Vitalija Vasiliauskaitė ir Lietuvos Nacionalinio kultūros centro tradicijų ir papročių žinovė Nijolė Marcinkevičienė. Klausykite pokalbio.

Pirma pasakojimo dalis:

Antra pasakojimo dalis:

 

zvakes-veliness
Ar dar pamename Visų Šventųjų ir Vėlinių prasmę bei tradicijas? (pixabay.com nuotr.)

Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją Mirusiųjų diena – Vėlinės. Vėlines lietuviai minėjo nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. O Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė.

vitalija-vasiliauskaite-u-mikaliuno-nuotr
Etnologė Vitalija Vasiliauskaitė (U. Mikaliūno nuotr.)

Etnologė Vitalija Vasiliauskaitė pasakoja, jog „anksčiau, rudenį, po derliaus nuėmimo, kada jau visas derlius „sudagotas“, dalį savo užaugintų gėrybių reikėdavo aukoti savo mirusiems protėviams, nes mūsų senoliai tikėjo, kad būtent mirusių protėvių valia, visa kas gyviesiems yra gero duodama, tai yra duodama jų pagalba. Visas spalio mėnesis buvo skiriamas aukų atidavimui mirusiems savo protėviams. “

kapines-naktis
(pixabay.com nuotr.)

Etnografai teigia, jog mirusiųjų ir protėvių kultas būdingiausias žemdirbių tautoms. Per Vėlines buvo ruošiamos vaišes kapinėse arba namuose. Vaišėmis protėviai norėdavo pasigerinti vėlėms, kad jos nekenktų. Paprotys valgyti prie kapų, palikti ant jų duonos, kiaušinių, laistyti kapus pienu, medumi, vynu labiausiai buvo paplitęs slavų, graikų, rumunų tautose. Toks paprotys buvo ir Lietuvoje.

Lietuviai visada gerbė mirusiųjų atminimą, kapines laikė šventomis ramybės vietomis, šimtmečiais išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė pagarbos mirusiesiems ir jų atminimo papročius.

nijole
Lietuvos Nacionalinio kultūros centro tradicijų ir papročių žinovė Nijolė Marcinkevičienė (Asmeninio archyvo nuotr.)

Lietuvos Nacionalinio kultūros centro tradicijų ir papročių žinovė Nijolė Marcinkevičienė sako, kad anksčiau žmonės labai tikėdavo protėvių galia, kad jie yra kažkur kitur, kitam – stebuklingam pasaulyje. „Ten, jų manymu, jie įgyja tokių jėgų, kurių gyvieji neturi, todėl jie gali padėti ir užauginti gerą derlių. “

Tradicijos, kurios atėjo iš praeities ir saugomos mūsų – dar gyvos. Kiekvienas po mažą trupinėlį, po širdies šilumą, po vieną žvakelę ant artimųjų ir šalia esančio tuščio kapo, tereikia uždegti…

SRTRF logo

Kitos naujienos

Žiniasklaidos stebėsenos grupė „Reporteriai be sienų“ , penktadienį paskelbusi savo metinį pasaulinį žini...

Vilniuje penktadienį skirtingų šaliu žurnalistai rinkosi į solidarumo su įkalintais kolegomis Baltarusijo...

Dzūkijos sostinė penktadienį pradeda vasariškų renginių lauko erdvėse sezoną. Išskirtinių automob...

Gegužės 2 d. apie 22 val. 30 min. Prienų r., kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 105-ame km, automobilis „...