Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Karas ir parama Ukrainai, šios šalies narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimai dažni ir svarbūs Europos Parlamentui (EP). Apie tai „FM99“ eteryje pokalbis su EP Europos liaudies partijos frakcijos nariu Andriumi Kubiliumi.
Ukrainos narystė
Anot A.Kubiliaus, Ukrainos tapimas ES nare yra itin svarbus klausimas, kuris gali lemti dideles permainas ypač rytų Europoje. Tačiau derybos gali būti sudėtingos ir Lietuva čia turi lyderiauti, skatinti kitas šalis pritarti Ukrainos priėmimui.
„Pagal dabartines tvarkas ir metodikas derybos gali būti labai klampios ir todėl iš tikrųjų Lietuva galėtų ir turėtų imtis iniciatyvos burti bendraminčius Europos Sąjungoje, kitas valstybes, ir daryti tokias permainas sprendimų priėmime ES viduj, kurios leistų Ukrainos integracijos procesą daryti tikrai žymiai dinamiškesnį, ambicingesnį, ir leistų pasiekti greitų rezultatų.“ – sako europarlamentaras.
Paramos Ukrainai reikia ne mažiau
Karas Ukrainoje keičia savo pobūdį, todėl dabar šaliai reikia kitokios paramos.
„Jei pirmais metais matėm daug dinamikos ir Ukrainos pergales mūšiuose dėl Kijevo, Charkivo ir Chersono, tai dabar jisai darosi labiau „užšaldytas“ – nei viena, nei kita pusė negali pasiekti kažkokios didesnės persvaros ir tai verčia pergalvoti Ukrainos strategiją, Vakarų strategiją remiant Ukrainą.“ – pasakoja Andrius Kubilius.
Vakarų galimybė paremti Ukrainą pradiniame etape rėmėsi tuo, ką didžioji dalis ES valstybių, įskaitant Lietuvą, turėjo savo sandėliuose.
„Tačiau tie sandėliai dabar yra gerokai patuštinti, o karinė Europos pramonė vis dar neįgauna tokių pajėgumų, kurių reikėtų pasiekti persvarai fronto linijose. Todėl jau dabar NATO ekspertai sako, kad kiti metai fronte gali būti sąstingio metai Ukrainai, o 2025 ir 2026 gali būti Ukrainos pergalės metai.“ – svarsto pašnekovas.
Rusijos turtas Vakaruose – Ukrainai
Dabar šalyse, įskaitant ir Europos šalis, yra nemažai užšaldyto Rusijos turto, dėl to kyla idėjų dėl šio turto perdavimo Ukrainai. A.Kubilius sako, kad toks perdavimas yra įmanomas.
„Aš manau, kad tai yra realu ir kaip tik čia keliu klausimą ir siūlau, kad Europos Parlamente, dar sausio mėnesio plenarinėje sesijoje, mes šitą klausimą plačiau apsvarstytume. Yra dvi tarptautinės teisės „mokyklos“, jei taip galima vadinti, viena iš jų sako, kad Rusijos valstybinio banko rezervų, kurie yra užšaldyti Vakaruose, pagal tarptautinę teisė negalima liesti, kiti tarptautiniai teisininkai, ypač amerikiečių teisės mokykla (…) sako, kad tą turtą galima nusavinti ir tuos 330 milijardų panaudoti Ukrainai.“ – aiškina auroparlamentaras.
Daugiau apie politikos aktualijas klausykite pokalbyje su EP Europos liaudies partijos frakcijos nariu Andriumi Kubiliumi.
Laida rengiama bendradarbiaujant su Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente
