Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytaus miestas per 2022 metus savivaldybių kultūros indekse nepakilo. Situacijos nepakeitė ir tai, kad 2022 m. Alytaus m. sav. buvo Lietuvos kultūros sostine. Tuo metu tais pačiais metais Europos kultūros sostine buvęs Kaunas pakilo į savivaldybių kultūros indekso dešimtuką.
Per 7 pozicijas reitinge pakilo ir Kauno rajonas. Per 11 pozicijų į dešimtuką taip pat pakilo Molėtų rajonas.
Alytui buvimas kultūros sotine nepadėjo
2022 m. Alytus buvo Lietuvos kultūros sostine, tuo pat metu Kaunas buvo Europos kultūros sostine.
- Kaunas tuo laikotarpiu pakilo iš 11 į 9 poziciją reitinge, Alytus nepajudėjo iš vietos.
- Prieš Alytų Lietuvos kultūros sostine buvusi Neringa kultūrai skyrė 4,2 mln. Eur kultūros paslaugoms, 2022 m. Alytaus miestas – 3,1 mln. Eur. Neringos savivaldybėje gyvena per 4 tūkst. gyv., o Alytaus – per 50 tūkstančių.
- Alytaus mieste. iš 1 000 gyventojų bibliotekų vartotojais yra 88, 5 kartus pagal gyventojų skaičių mažesnėje Kazlų Rūdoje – 232.
- Alytaus mieste iš 10 000 gyventojų yra bent 7 profesionalaus meno kūrėjai, dvigubai gyventojais mažesniame Alytaus rajone – bent 16.
- Alytaus mieste 1 000 gyventojų tenka apie 1,67 kultūros įmones, tuo tarpu 7 kartus mažesniame Rietave – 1,79.
Nepakitusią kultūros situaciją Alytuje rodo ir projektinės iniciatyvos, kur finansavimas drastiškai kritęs. Alytaus senamiesčio bendruomenė dalijasi skaičiais – 2022 metais projektams skirtas mažiausias finansavimas nuo 2015-ųjų, finansuotos vos 6 iniciatyvos.
Pirma Neringa, antras – Vilnius
Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad reitingo lyderiai nuo 2021-ųjų nepasikeitė – pirmauja Neringa, toliau rikiuojasi Vilniaus miestas ir Zarasų rajonas. Reitingo apačioje – Šiauliai, Alytus ir Visaginas. Nei viena savivaldybė nesurinko maksimalių 100 balų ir atotrūkis tik didėja.
Kultūros politikos tyrėja ir Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė atnaujino Savivaldybių kultūros indeksą. Jis leidžia pamatyti kultūros situaciją šalyje 2022 m., palyginti su 2021 m., indentifikuoti problemas ir stebėti pokyčius.
Pirmoje pozicijoje kultūros indekse ir 2022 m. išliko Neringos savivaldybė, antras – Vilniaus miestas. Tačiau atotrūkis nuo maksimalios 100 balų reikšmės didėja. Pirmoje pozicijoje esanti savivaldybė surinko vos pusę galimų balų.
Kultūros indeksą sudaro 7 rodiklių grupės:
- kultūros organizacijų skaičius,
- kūrėjų skaičius,
- finansavimas kultūrai,
- kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus rezultatai,
- gyventojų dalyvavimas kultūroje,
- kultūros paveldas,
- savivaldybėje vykstantys pokyčiai kultūros srityje.
Vilniuje stipri menininkų ir kultūros organizacijų koncentracija, bet išleidžiama biudžeto dalis kultūros paslaugoms pati mažiausia, o kas trečias gyventojas nėra patenkintas kultūros paslaugų prieinamumu.
Panevėžio rajonas išsiskiria meno mėgėjų kolektyvų gausa, tačiau beveik 40 proc. gyventojų nėra patenkinti kultūros paslaugų prieinamumu. Beje, kultūros prieinamumą panašiai vertina ir Neringos. Gyventojai.
Kaunas pernai skyrė dvigubai daugiau lėšų
2022 m. savivaldybės kultūros paslaugoms skyrė per 234,5 mln. Eur, t. y. beveik 44 mln. Eur daugiau nei 2021 m., tačiau vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarė 18,9 proc., tad visas padidėjimas ir yra infliacijos rėmuose.
Didžiausias finansavimo pokytis – Kauno mieste, 2022 m. Europos kultūros sostinėje. Lyginant su 2021 m., Kaunas skyrė beveik dvigubai daugiau lėšų – apie 27,5 mln. Eur. didesnį finansavimą kultūrai 2022 m. skyrė ir Kauno r., iš viso – 8,5 mln. Eur.
Didžiausia savivaldybės išlaidų kultūros paslaugoms suma vienam gyventojui tenka Neringos savivaldybėje – 900 eurų 1 gyventojui. Savivaldybėje kultūrai skirta penktadalis savivaldybės biudžeto, tuo metu Kaune 1 gyventojui skiriama 100 Eur, ir išlaidos kultūrai sudarė kiek daugiau nei 5 proc.
Vilniaus mieste 1 gyventojui tenkanti išlaidų kultūros paslaugoms dalis mažiausia tarp visų savivaldybių sudaro 30 Eur / 1 gyventojui arba 1,6 proc. biudžeto.
Tiesa, mažomis 1 gyventojui tenkančiomis išlaidų kultūros paslaugoms dalimis išsiskiria ir kiti didieji miestai: Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių miestuose vienam gyventojui tenkanti dalis svyruoja nuo 50 iki 60 Eur. Palyginimui, mažose, rajoninėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Šilalėje, Varėnoje ar Pasvalyje ši suma viršija 100 Eur.
2021 m. beveik pusė (49 proc.) kultūros organizacijų buvo registruotos Vilniuje – čia veikia beveik 4 000 kultūros įmonių, kuria daugiau nei 6 000 menininkų. Vilnius aktyviausias nevyriausybinis sektorius – per 2022 metus beveik 600 nebiudžetinio sektoriaus įmonių, registruotų Vilniaus mieste, pateikė projektų paraiškas Lietuvos kultūros tarybai.
„Miesto informatorius“
