Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Manoma, kad 1993–2033 m. iš Europos kaimo vietovių išvyks apie 30 mln. žmonių. Tai bendras Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos gyventojų skaičius. Tam, kad atokesnių vietovių ir miestų tuštėjimas liautųsi ir skirti Sanglaudos fondų pinigai. Kuo šalis ar regionas turtingesnis, tuo mažiau reikia ir skiriama sanglaudai. Lietuva vis dar tarp didžiauisų gavėjų Europos Sąjungoje, nepaisant to, kad Vilnius pragyvenimo lygiu jau senokai lenkia ES vidurkį.
Lietuva naujame finansavimo periode, prasidėjusiame 2021 metais šiek tiek pakeitė politiką ir smarkiau vystyti planuoja nebe 5, o 10 miestų, apskričių centrų, tarp kurių ir Alytus, ankstesniame finansavimo periode likęs už penkių didžiųjų borto.
Lietuva tarp pažangiausių
2014 – 2020 metų Sanglaudos pinigų naudojimas Lietuvoje vyksta gerai, sako eurokomisarė Elisa Ferreira. Lietuva tarp geriausiai naudojančių ES fondus. Naujajame periode suma mažesnė beveik milijardu.
„Lietuva turi svarų pinigų kiekį, per 6 milijardus, tad tai stipri parama. Lietuva padariusi didelę pažangą naudojant investicijas,“ – radijo stočiai „FM99“ sakė už Sanglaudą atsakinga eurokomisarė Briuselyje vykusioje Europos regionų ir miestų savaitėje.
Didžioji dalis – Vilniuje
Visgi daugiau nei pusė visų ES investicijų nusėda Vilniaus apskrityje – 52%. Alytaus apskritis viena prasčiausiųjų – čia tenka 3% investicijų, kaip ir Marijampolės, Utenos bei Telšių apskritims.
Regioniniai netolygumai, kuriems išlyginti ir skirta Sanglaudos politika, išlieka dideli – Vilniuje vienam žmogui tenka 133 % BVP ES vidurkio (2021 metų duomenimis), kai tuo tarpu Alytaus apskrityje – apie 50% ES BVP vidurkio.
Bendrai Sanglaudos pinigai Lietuvai mažėja augant pragyvenimo lygiui, jie keliauja į mažiau išsivysčiusius ES regionus. Jeigu 2014 – 2020 metų periodu Lietuvai buvo skirta 7,034 mlrd. eurų, tai naujame periode 6,195 mlrd. eurų.
Vis dėlto Lietuva išlieka viena daugiausiai gaunančių Sanglaudos paramos vienam gyventojui ir 2021 – 2027 metais pagal šį rodiklį penkta ES – tai sudaro 314 eurų vienam žmogui per metus. Daugiausiai vienam gyventojui gauna estai, mažiausiai – Liuksmeburgas (10 EUR), Danija (11 EUR), Nyderlandai (12 EUR).
Didelis dėmesys – 10 miestų plėtrai
5 tikslai, į kuriuos akcentuojamasi dabartiniu periodu – išmanumas ir inovacijos, taip pat žalia Europa, energetika, klimato kaita ir darnus judumas, trečiasis tikslas nukreiptas į žalią transportą ir susijungimą traukiniais, tada seka socialiniai klausimai ir investicijos į žmones – finansavimas švietimui, nedarbo problemai, sveikatai, marginalizuotoms bendruomenės įtraukti.
Penktasis prioritetas – piliečiams artimesnė Europa. Kaip tik pastarajam Lietuva skiria sąlyginai daug dėmesio ir pinigų. Jis turi būti skirstomas per regionus, nes tai teritorinės investicijos, labai svarbus savivaldos dalyvavimas ir iniciatyva. Šios investicijos įgyvendinamos per integruotas teritorijas, sprendžiama pačiuose regionuose, turi būti išdiskutuota su vietos gyventojais.
ES vidurkis pinigų, skiriamų miestų plėtrai, sudaro 8%, tačiau Lietuvoje šis rodiklis dvigubas – tam skiriama net 16% Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Esminis pokytis nuo ankstesnio periodo – planuojant tvarią miestų plėtrą patenka 10 apskričių centrų, įskaitant Alytų. Ankstesniame periode buvo kalbama tik apie 5 didžiausius miestus.
Didžiausios problemos, galinčios nutikti skirstant investicijų pinigus tokiu būdu – savivaldos įsitraukimo trūkumas. Tam, kad būtų finansuojami poreikiai, miestai turi pasitvirtinti ne tik regionų plėtros planus, bet Tvarių miestų plėtros strategijas ir Funkcinių zonų strategijas, t.y. didelį dėmesį skirti savo poreikių planavimui, nedrabstydami investicijų bet kur.
Kol kas iš dešimties miestų tai padariusi tik Tauragė – savivaldybė pasitvirtinusi abi reikalingas strategijas, pateikusi apie tai informaciją ir CPVA paskelbusi kvietimus savivaldybei reikalingiems projektams įgyvendinti.
Antrasis miestas pasitvirtinęs Tvaraus miesto plėtros strategiją buvo Alytus, tačiau CPVA nėra paskelbusi jokių kvietimų pagal miesto suplanuotas priemones, tad galimai strategija nenukeliavusi toliau miesto tarybos. Alytus taip pat dar neturi neturi Funkcinių zonų strategijos.
Visgi kiti 8 miestai dar neturi nei vieno reikalingo dokumento, kad galėtų gauti ES lėšas investicijoms.
Sanglaudos investicijos įsibėgėja sunkiai
Naujo, dabartinio etapo 6,195 mlrd. eurų parama Lietuvai patvirtinta 2022 rugpjūtį, tačiau kol kas investicijos neįsibėgėjusios, gerokai daugiau tenka kitam ES pinigų šaltiniui – RRF arba „Naujos Lietuvos“ planui, kuriam ir laiko skirta kiek mažiau, o ir atsiskaitymas Europos Komisijai kitoks – nereikalaujama deklaruoti išmokėtų išlaidų galutiniams gavėjams, pakanka parodyti, kad tikslai buvo pasiekti.
Žalioms investicijoms tenka 30% Sanglaudos pinigų, kaip ir reikalaujama, Socialinėms reikmėms Lietuvoje skiriama 29% ir šis skaičius itin didelis lyginant net ir su kaimyninėmis šalimis.
Tuo metu Teisingos pertvarkos fondo pinigai Lietuvoje tenka tik Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritims, turinčioms taršiausias gamyklas, naudojančias iškastinį kurą. Čia bus finansuojamos ne pačios gamyklos (išskyrus „Achemos“ žaliojo vandeninlio projekta, bet naujos darbo vietos, verslai ir panašios veiklos, padedančioms regionams „atprasti“ nuo taršios pramonės.
Kokia bus Sanglauda su Ukraina
Kokia bus tolesnė Sangaludos politika po 2027 – ųjų ir tada, kai ES gali vėl išaugti, kai Ukraina ir Moldova gali būti ES narėmis, Sanglaudos komisarė Elisa Ferreira nesiėmė sręsti, sakė verčiau susitelkime į tinkamą lėšų panaudojimą dabar.
„Kas bebūtų ateityje, negalime apie tai diskutuoti tik Sanglaudos politikos rėmuose, nes tai priklausys nuo biudžeto dydžio, nuo nuosavų išteklių, nuo daugybės dalykų. Bet tiesa, kad daug kas Europoje turės pasikeisti, tad turime sumažinti fondų poreikį juos itin efektyviai naudodami. Lietuva naudoja fondus gana gerai, jūs neturite problemų su jų gavimu, tad manau esate teisingame kelyje. Taip pat jūs daug gaunate už paramą Ukrainos pabėgėliams, tad reikia tvarkytis su daug problemų, tuo pačiu neignoruojant konteksto, kuriame viskas vyksta, bet nesileiskime išblaškomi nuo tikslo, kaip geriausiai tvarkytis ten, kur tai galime daryti.
Ir ypač Lietuva, net jei tai labai greit auganti ir klestinti šalis, manau vis dar yra netolygumų šalies viduje. Į tai būtinai reikia investuoti.
Mes tai aptarėme ir su Vyriausybe, kalbėjome apie didelę koncentraciją Vilniuje, problemų, žmonių, migrantų. Turime sukurti kitus dinamikos taškus, manau mes visi sutarėme, kad vystymasis daugelyje taškų yra daug efektyvesnis būdas šaliai nei visas problemas sukoncentruoti viename ar keliuose dideliuose miestuose. Tad aš susikoncentruočiau į tai, ką turime dabar padaryti. Bet žinoma, yra ir kita, paralelinė darbotvarkė, kur turime galvoti, kaip įtraukti plėtrą, kokiu tempu, kokiu grafiku ir su kokiomis detalėmis“, – FM99 kalbėjo komisarė Elisa Ferreira.
Koks turėtų būti Sanglaudos fondas ateityje 2024 metų pradžioje rekomendacijas pateiks ir aukšto lygio ekspertų grupė. Deja, tarp ekspertų nėra nė vieno Lietuvos, Latvijos ar Estijos atstovo.
Europos regionų savaitėje #EURgionsweek2023 Briuselyje FM99 lankėsi Europos Komisijos ir Europos Regionų komiteto kvietimu.
„Miesto informatorius“
