Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Ar lietuviai tikrai nepaveikūs dezinformacijai?
Dezinformacijos kampanijos, jų kvailumas, bet kartu ir įtaka stulbina, apie užsienio įtaką mums – „Pilietiškumo dėlionėje“. Apie grėsmes demokratiniam pasauliui XXI-ajame amžiuje interviu su Prancūzijos europarlamentaru Raphaël Glucksmann, Europos Parlamento (EP) Specialiojo komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus Europos Sąjungoje (ES), įskaitant dezinformaciją (INGE), komiteto pirmininku bei žurnalistų Liudo Ramanausko ir Romo Sadausko diskusija.
Ar tikrai mes atsparūs?
„Užtenka pagalvoti, kad Skardžius vis dar yra Seime ir jis ten neatėjo pats, jį išrinko. Tad rinkėjų lygmenyje mes turim bėdą ir didelę skverbtį Rusijos propagandos“, – neabejoja žurnalistas Romas Sadauskas.
Vakarų politikų naivumas jau senokai nestebina, o jų „praregėję“ analitikai „rytiečius“ dabar kartais vaizduoja vos ne riteriais spindinčiais šarvais – atspariais ir viską suprantančiais bei atpažįstančiais, mes ir patys maitinamės iliuzijomis, kad gerai pažįstam propagandą ir atskiriam bei esam atsparūs jai.
Tačiau nors atsparumas aukščiausiame instituciniame lygmenyje yra – nei dabartinis prezidentas, nei ankstesnė prezidentė propagandinių naratyvų nei namuose, nei ES nekartoja, tačiau vietiniame lygmenyje pasitaiko visko.
Be to, visas rytinis Lietuvos pakraštys vis dar mato iš Baltarusijos transliuojamas televizijos programas. R.Sadauskas pasakoja, kad lankantis pas žmones dažnai fone linksmina pramoginės Rusijos televizijos laidos.
Veikia ne tik Rusija
Kinija taip pat dar visai neseniai kviesdavosi Lietuvos pareigūnus, politikus, savivaldos atstovus savaitės ar dviejų vizitus, kur šie gaudavo mokymus, pilną išlaikymą, ir sugrįždavo su puikiausiais įspūdžiais, primena Liudas Ramanauskas.
„Ir iš Šiaurės Korėjos turbūt su puikiais įspūdžiais sugrįžtų“, – juokiasi Romas.
Takoskyra tarp Rytų ir Vakarų niekur nebuvo dingusi
Takoskyra tarp rytų ir vakarų išties išlikusi, sako R.Glucksmann.
„Gal jis ir truputį perdeda tų žmonių Taline ir Vilniuje nusiteikimą matyti grėsmes“, – abejoja R.Sadauskas. Mūsų ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui irgi minimos smulkmenos ir pavieniai nesėkmingo šnipinėjimo atvejai, o apie bendresnę įtaką politikai mažiau užsimenama. Mes irgi iš dalies gyvenam tam pačiam vakariečių sapne, bent jau nemaža dalis visuomenės. „Bent jau Kauno mero rinkimų rezultatai su visa prieš tai skelbta informacija puikiai paliudija, kad žmonės net ir žinodami pasilieka tame sapne“. – primena Romas.
Kodėl taip yra ir po vasario 24-osios priežasčių gali būti daug. „Buitiniame kasdieniame gyvenime vis dar gyvename tomis pačiomis nuostatomis, nors apie jas kalbėti viešai jau nepatogu“, – pastebi Liudas. Anot Romo, tai gilesni dalykai, kai žmogus nuo tos baisios tikrovės, kad, pavyzdžiui, pirkdamas lietuvišką prekę žmogus gali prisidėti prie šovinio pagaminimo, kuriuo bus nušautas ukrainietis, nori pabėgti.
Bėgti norisi į informaciją, kuri neskaudina, ir taip suveikia gynybiniai mechanizmai, kurie suveikė ir renkant savivaldybėse žmones, susijusius su Rusija.
„Tie žmonės ir anksčiau juos rinko ir dabar labai nenori pripažinti, kad padarė klaidą, žmonės labai nemėgsta pripažinti savo klaidų“, – sako Romas Sadauskas.
Abiejų Tautų Respublika – Europos ateities galios centras
Klaida ir vėliau užgimusi vadinama meilė tarp Prancūzijos ir Rusijos, neabejoja Raphaël Glucksmann. Anot jo, Prancūzijos didžioji meilė buvo Lenkija, arba tiksliau, Abiejų Tautų Respublika, ir tik vėliau buvo dirbtinai pritempta draugystė su Rusija, kuri Prancūzijai nedavė nieko gero.
Ne tik prancūzams buvo susuktos galvos, sako Romas, mes irgi buvom susipriešinę su lenkais tarpukariu, o „klastingo lenko“ įvaizdis galvose truko iki šio karo.
„Šis karas padėjo mums susiprasti kad visos Abiejų Tautų Respublikos tautos, ukrainiečiai lenkai lietuviai ir baltarusiai, vis dėlto turi labai daug ką bendro, ne tik tą istoriją, bet ir bendrą mąstymo būda, požiūrį į demokratiją ir laisvą prancūziška dvasią ir jeigu mes sugebėsim tai išsaugoti ir šitą bendrystę paversti kūrybine energija, tai šitas regionas, buvusios Abiejų Tautų Respublikos ašis, kurią pabaigoje buvo ketinta pervadinti Trijų Tautų Respublika, jeigu dar prisidės Baltarusija, tai čia bus didžiulis galios centras Europoje, prieš kurį Prancūzija ir Vokietija tik neš pinigus ir džiaugsis, kad mes imamės lyderystės“, – juokiasi R.Sadauskas.
Čia yra naujoji Europa, kuri pakeis pasaulį, neabejoja pašnekovai.
Klausykite įžvalgas ir diskusiją!
Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
