Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Nors vaikystė, regis, turėtų būti laimingiausias gyvenimo tarpsnis, realybė kiek kitokia. Tarptautinių tyrimų duomenys rodo – mūsų vaikai yra vieni nelaimingiausių. Labiausiai nelaimingos ir nepatenkintos savo gyvenimu jaučiasi Lietuvos paauglės – trylikametės ir penkiolikametės merginos. Daugiau kaip trečdalis vienuolikmečių berniukų sako, bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesniųjų dažniausiai tyčiojasi vyresnieji. Kas ir iš ko labiausiai tyčiojasi, kas labiau kenčia dėl patyčių klausėme praeivių, kurie daugiausiai įvardino mergaites, kaip patyčių aukas, nes berniukai yra stipresni ir jos negali jiems pasipriešinti. Patyčios tarpsta mokymo įstaigose. Lietuva pagal patyčių paplitimą tarp mokinių pirmauja Europoje. Pašnekovą kalbino Vida Grišmanauskienė.
Asociacijos „In corpore” vadovas Augustas Čičelis sako, jog patyčios tyrimų duomenimis – „vyriškas„ reikalas. O patyčios dėl lytinės orientacijos yra viena labiausiai paplitusių patyčių formų. Homofobinių patyčių mastas Lietuvos mokyklose nėra tiriamas. „ Pagal atliktus tyrimus dažniau yra tyčiojamasi iš berniukų ir berniukai tyčiojasi daugiau. Labiausiai tyčiojamasi iš berniukų, kurie yra labiau „mergaitiški“. Berniukų „vyriškumo“ normos yra labai siauros ir apibrėžtos. Kalbant apie homoseksualumą net 90 proc. berniukų ir virš 70 proc. mergaičių slepia savo lytinę orientaciją. Kadangi apie tai yra nekalbama, tai tampa tabu tema, kuri naudojama pajuokoms.“
Kas yra homoseksualumas?
„Kadangi tai egzistuoja labiau keiksmažodžių ir įžeidimų lygmeniu yra labai sunku iš to išeiti. Mes manom, kad mūsų aplinkoj tokie žmonės neegzistuoja, bet jie egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacija jau daugiau nei prieš 20 metų išbraukė homoseksualumą iš psichinių ligų sąrašo. Jau suvokta, kad tai – tokia pati lytinė orientaciją kaip ir heteroseksualumas“, – teigia Augustas Čičelis
Ar galima teigti, kad tam tikros lytinės orientacijos jaunimas yra pagrindinis patyčių objektas?
„Dažniausiai taip. Ir dažnai homofobines patyčias patiria heteroseksualus jaunimas, kuris neatitinka tam tikrų normų. Ir kai mes palaikom nuomonę, kad tai sutrikimas, kažkas blogo, tai tas paprastai atsigręžia prieš vaikus, kurie nėra homoseksualūs ar biseksualūs.“
Ką reikėtų daryti, kad padėtis keistųsi?
Augustas Čičelis sako: „Aš manau, kad labai svarbus yra švietimas, svarbu neignoruoti tam tikrų temų ir nelaikyti jų tabu. Dažnai įsivaizduojama, kad jeigu apie tai bus nekalbama, tai viskas išnyks. Ir taip mes gyvename mituose. Valstybė turi padėti šeimai auginti vaikus, jie turi ištaisyti tam tikras klaidas“. Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad lytinis švietimas turėtų būti privalomas ir nemažiau svarbus yra jo turinys. „Taip, žinoma, labai svarbus yra ir turinys. Jis turėtų skatinti pagarbą sau, vienas kitam ir pačiam santykiui vienam su kitu. Kalbantis paaiškėja labai daug dalykų, todėl reikia ne tik veiksmingų programų, bet ir suaugusiųjų, kurie būtų pasiryžę kalbėti“, teigia Augustas Čičelis.
Kada visa tai pasikeis?
„Tai klausimas apie, kurį verta galvoti ir tik tuomet, kai galvosime apie jį pradės kažkas keistis. Vaikai ir paaugliai atkartoja tai, kas egzistuoja bendroj visuomenėj, todėl aš nebūčiau linkęs taip aklai jų kaltinti ir tai ateina iš pačių suaugusiųjų. Ir kai suaugusieji turės drąsos ir ryžto viskas pradės keistis“ – kalbėjo asociacijos „In corpore” vadovas Augustas Čičelis.
Beje 2012 metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atliktos apklausos duomenimis, net 67 % homoseksualių asmenų Europos Sąjungoje slepia savo lytinę orientaciją mokykloje. Lietuvoje šis rodiklis – aukščiausias visoje Europos Sąjungoje ir siekia net 81 %. Vaikai be suaugusiųjų bendruomenės yra bejėgiai keisti situaciją. Atliktos apklausos duomenimis: 86 proc. respondentų laikosi nuomonės, kad patyčios nėra vien tik vaikų reikalas ir suaugusieji turėtų įsikišti. 9 proc. Atsakiusiųjų į teigia, kad vaikai patys turi spręsti šią problemą, šiltnamio sąlygų nereikia. Tačiau aplinka be patyčių nėra šiltnamis, tai sveikos, sąmoningos ir atsakingos bendruomenės požymis.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Lygių galimybių plėtros centru.
