Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Gegužės pirmąjį sekmadienį visos pasaulio gėlės žydi tik Mamoms! Lai žydi ne tik gėlės, bet ir Mamų širdys, džiuginamos vaikų apkabinimų, dėmesio, meilės ir rūpesčio! Na, o FM99 studijoje kalbame su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų (vad. Rūta Jasionienė) nariais Milda bei Dariumi apie šią ypatingą dieną, apie jų mamas ir tai, koks apskritai mamos vaidmuo yra šiame, taip greitai besikeičiančiame pasaulyje, vaikų akimis.
Kaip pasakoja Milda: „Aš labai myliu savo mamytę. Be jos manęs nebūtų šitoje žemėje. Aš žinau tai, kad mano mama dėl manęs galėtų atiduoti savo gyvybę, pasiaukoti, jei mane ištiktų bėda, padėti. Kai išvažiavo sesutė į universitetą Anglijoje, ji visada bandydavo mane pralinksminti. Mes eidavome ką nors kepti, žiūrėti filmą, kad aš neliūdėčiau. Ji mane prablaškydavo ir aš nesijaučiau tokia liūdna dėl
sesės išvažiavimo. Mama su tėčiu vežasi mane į keliones. Nuo pat vaikystės man buvo rodomas pasaulis. Kiekvieną žiemą važiuoju slidinėti, vasarą atostogauti. Mama su tėčiu suteikia progą man keliauti ir pamatyti ne tik Lietuvą. Tiek gražių vietų esu aplankiusi ir tiek gerų prisiminimų turiu.
Taip pat mėgstame su mama gaminti. Kartais kokį lietingą sekmadienį atsiverčiame desertų knygą ir renkamės, ką norime išsikepti. Man atrodo, kad mano mama gamina skaniai. Man labai patinka jos obuolių pyragas, visokios sriubos, makaronai ir dar pilna kitų patiekalų.
Mane mama išmokė skaityti, gražiai deklamuoti eilėraštį ir įkvėpė noro sužinoti knygų paslaptis. Nežinau, jei ne mama, gal ir nemėgčiau skaityti kaip ir daugelis vaikų. Bet kadangi ji man pasakojo apie įdomias knygas, skaitydavo ir net kurdavo pasakas vakarais, mane sudomino knygų pasaulis.
Mamai esu dėkinga už tai, kad ji mane supranta. Kai mirė mano senas šuniukas, man trūko jo. Labai prašiau tėvų šuniuko. Mama sutiko dėl manęs ir padėjo įkalbėti tėtį, ir po pusės metų aš jau turėjau Dio.
Galėčiau vardyti ir vardyti, ką mama yra padariusi, už ką esu jai dėkinga. Aš žinau tik vieną: jei man kažkas atsitiks, ji bus tas žmogus, kuriuo aš pasitikėsiu, nes draugai gali tave palikti, tavęs gali niekas
nemėgti, bet mama niekada nenusigręš nuo manęs”.
Kalbėdama apie amžino atilsio iškeliavusią močiutę, Milda sako: „Močiute, kad tavęs nėra, yra labai keista. Labai pasiilgau tavęs. Tavo šviesa ir gerumas dar dega mano širdyje lyg žvakelė. Kaip norėčiau Tave dar kartą apsikabinti. Ilsėkis ten ramiai ir žinok, kad labai Tave myliu”.
—
„Kai su mama Edita pastebime istorinį filmą, iš karto važiuojame jį pamatyti kino teatre”, – pasakoja Erikas Zablackas ir priduria: „O vasarą keliaujame į Palangą prie jūros. Kartais apibėgame Dailidės ežerą. Penktadieniais einame į pirtį. Taip aš ir mano mama kartu praleidžiame laiką. Man šis laikas labai svarbus, nes aš tada galiu labiau pažinti savo mamą.
—
„Su mama dažnai gaminame valgyti, mėgstame žiūrėti filmus ir žaisti stalo žaidimus. Vienas iš įsimintiniausių dalykų, kurį darėme kartu su mama, būtų pienių medaus virimas. Kai buvau maža, gal penkerių ar šešerių metų, mes su mama gaminome pienių medų. Prisimenu, kad buvo nuobodu rinkti pienių žiedus, bet kartu ir smagu praleisti laiką su mama. Kai prisirinkome žiedų, aš mamai padėjau gaminti patį medų. Žinoma, kadangi buvau maža, ji darė daugiau nei aš. Man pienių medus labai patiko, nors mama galvojo, kad jo mums padaryti nepavyko. Man mama pasakojo, kad, kol virėme medų, aš pasakiau: „Maišai, maišai ir vis tiek š… išeina.“ Šis posakis dar vis juokingas visai mano šeimai. Nežinau, kodėl šis prisiminimas man liko iki šiol, juk atrodo tai tik menkiausias dalykas.” – pasakoja Livita Kuncaitė.
—
Ignas su mama Loreta pasakoja: „Aldona – mūsų pati šauniausia ir šiuolaikiškiausia močiutė ir prosenelė. Močiutė, pas kurią namuose karaliauja geležinė tvarka. Prosenelė, kuri mane mažą išvežiojo po visas Alytaus gatves, parko takelius…
Močiutė, kuri kiekvieną vasarą mane vežėsi į Palangą. Prosenelė, kuri verda skaniausią makaronų sriubą.
Močiutė, kuri, negailėdama savęs ir laiko, prižiūrėjo mano sūnų. Prosenelė, kurią lankau kiekvieną savaitgalį. Močiutė, kuri kepa skaniausią vištieną (net nereikia prašyti, ji žino, kad mėgstu apskrudusią ir traškią keptos vištienos odelę). Prosenelė, kuri pasakoja įdomias ir tikras istorijas iš savo gyvenimo. Močiutė, kuri yra elegancijos ikona. Prosenelė, kuri išlydės į namus su pilnu maišeliu jogurtukų, sulčių,
sūrelių… Močiutė, kuri nestokoja humoro jausmo, net ir sirgdama. Prosenelė, kuri pataria ir prajuokina.
Močiutė, kuri yra užsispyrusi. Prosenelė, kuri manimi didžiuojasi. Močiutė ir prosenelė, kuri mus besąlygiškai myli ir mes mylime ją.”
—
Savo mintimis dalijasi ir Gustas Stepanovas: „Su mama praleidžiu gan nemažai laiko. Kai nėra ką veikti, tradicinis būdas yra pasivažinėti dviračiu. Dažnai dviračiais važiuojame aplink Dailidę, kartais einame pasivaikščioti pėsčiomis. Po to nueiname į kavinukę traukinyje, ten aš geriu karštą šokoladą, o mama užsisako kavos. Vasarą dažnai važiuojame prie jūros. Man labai patinka važiuoti prie jūros su mama, nes būna smagu ir galima pailsėti, pasimaudyti ar pasideginti. Kitas laisvalaikio praleidimo būdas yra žaisti šachmatais. Kartais laimi mama, o kartais ir aš, bet galiu patvirtinti, kad mama žaidžia geriau. Mane mama nuolatos ragina skaityti knygas. Mielai tai ir darau”.
Nuostabiai gražios, šviesios, džiaugsmingos ir laimingos Motinos dienos Jums, Mamytės!
