Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalis Varėnoje kasmet sukviečia didelį būrį teatro mylėtojų, kurie gali kasdien pamatyti vis kitą spektaklį. Septintą kartą vykstantis festivalis jau užsiaugino ratą žiūrovų, kurie ateina į spektaklius ne atsitiktinai, o žinodami, ką nori pamatyti, apie ką pamąstyti. Net ir mažieji varėniškiai bei miesto svečiai festivalyje sulaukia dėmesio, – kaip ir ankstesniais, taip ir šiais metais jie džiuginami spektakliais vaikams.
Prasidėjo trečioji, deja, jau paskutinė festivalio savaitė, tad reikėtų suskubti, norintiems pamatyti išties puikių spektaklių.
Taigi dėmesio, spektakliai, kuriuos dar galite pamatyti Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalyje:
Spalio 18 d. 18 val. Teatro „Lėlė“ spektaklis „Atrask mane“
Teatras drauge su Rolandu Kazlu, atveža puikų vakarinį spektaklį, kuriame vaidina ir pats režisierius! Šiemet tik mūsų mažųjų šis teatras nenudžiugins savo puikiais spektakliais, bet tikėkimės, kad kitąmet kažką naujo išvys ir mažiausieji teatro žiūrovai.
- Teatras festivalyje dalyvauja nuo 2011 metų. Yra pelnęs šias nominacijas:
- 2011 m. Nominacija „Už netikėtą lėlių interpretaciją.
- 2012 m. Nominacija „Už netikėtą vaikiško spektaklio interpretaciją“.
- Nominacija „Geriausias aktorius“ – Rolandui Kazlui.
- 2013 m. Nominacija „Geriausias spektaklis vaikams“.
- 2014 m. Nominacija Geriausias spektaklis.
- 2015 m. Nominacija Geriausias režisierius.
- Nominacija Geriausias spektaklis vaikams.
Inscenizacijos autorius ir spektaklio režisierius – Rolandas Kazlas, dailininkė – Neringa Keršulytė.
Vaidina: Sigita Mikalauskaitė, Deivis Sarapinas, Arnoldas Jalianiauskas, Rolandas Kazlas, Karolis Algimantas Butvidas, Imantas Precas, Dainius Tarutis.
Inscenizacijoje panaudoti Seumaso O’KELLY apysakos „Audėjo kapas“ motyvai, Balio SRUOGOS, OVIDIJAUS eilių fragmentai ir fotomenininkų Algimanto bei Mindaugo ČERNIAUSKŲ darbai.
Spektaklį „Atrask mane“ apibūdinau kaip lietuvišką galvosūkį be pertraukos. Gyvenimas ir mirtis, praeitis, esatis ir lemtis – žmogaus, tautos, spektaklio ar bet kokio kito gyvo kūrinio – turbūt visada išlieka patys didžiausi galvosūkiai, o gal tiesiog vienas didelis ir amžinas klausimas. Šia savotiška alegorija teatro scenoje norisi kalbėti apie siūlą. Atminties, esaties ir gyvasties siūlą. Lietuvišką siūlą. Ar jis vis dar stiprus, ar nenutrūko?
Ar dar yra kas jungia mirusius, gyvus ir būsimus lietuvius? Ar tuo siūlu vis dar audžiamas mūsų lietuviškas likimas? O gal tai jau visai kiti raštai ir ornamentai, audžiami svetimų audėjų? Kartais atrodo, jog tas siūlas vos įžiūrimas, bet vis dėl to jis yra, o kartais – kad ir jo galo tuoj nebeatrasi bendrame margumyne…
Žinoma, trumpu teatro spektakliu neatsakysi į sudėtingus gyvasties ir lemties klausimus. Spektaklis ir jo pavadinimas „Atrask mane“ sykiu yra ir palinkėjimas pabandyti labai asmeniškai pajusti, ar dar gyva, ar nenutrūkusi ta nematoma gija, jungianti lietuvį su… ką gi – Lietuva. Kad ir kaip bandytum to išvengti, tačiau nėra kito tokio žodžio ir tokios gimtinės. Linkiu gerų atradimų.“ Rolandas Kazlas.
Spalio 19 d. 11 val. „Teatriuko“ spektaklis vaikams „Žalia gyva“
Šiais metais debiutuojantis teatras, kuris džiugins mūsų mažuosius žiūrovus!
Deja, bilietų jau nebėra!
Režisierė – Agnė Sunklodaitė, scenografė – Giedrė Brazytė.
Vaidina: Dalia Mikoliūnaitė, Žilvinas Ramanauskas.
Žalia gyva – senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai – bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti ” žalia gyva” ir draugas turėjo parodyti prie savo kūno glaudžiamą žalią, gyvą lapą, gėlės žiedą ar pan. Žiemą tai buvo nelengva užduotis!
Profesionali kūrybinė grupė pasitelkusi nuotraukas , literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių, įvairių laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos – pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia Vilniaus ir visos Lietuvos istorija. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka. Spektaklio tikslinė grupė – 5-12 m. vaikai ir šeimos, tautinių mažumų šeimos su vaikais, lietuvių išeivių šeimos.
Spalio 20 d. 18 val. Valstybinio Šiaulių dramos teatro premjera „Vardan tos“
pagal P. Vaičiūną
Šis teatras irgi festivalio senbuvis, kuris jau nuo antrų festivalio gyvavimo metų dalyvauja ir rodo puikius spektaklius, o tai įrodo gautos nominacijos:
- 2011 m. Nominacija „Už kūrybišką daugiaplanį gyvenimo atspindį“.
- 2013 m. Nominacija „Geriausias aktorius“.
- Nominacija „Žiūrovų spektaklis“.
- 2014 m. teatrui atiteko net trys nominacijos:
- Nominacija „Už įtaigiausią personažą be žodžių“.
- Nominacija „Už geriausią spektaklio scenografiją“.
- Nominacija „Žiūrovų spektaklis“.
- 2015 m. teatrą ištiko tas pats likimas kaip ir 2014 m., namo teko parsivežti vėl tris nominacijas:
- Nominacija „Įtaigiausias personažas be žodžių“.
- Nominacija „Geriausias antraplanis aktorius“.
- Nominacija „Geriausias spektaklis”.
Režisierius – Aidas Giniotis, kompozitorius – Vytautas Leistrumas, scenografė ir kostiumų dailininkė – Ramunė Skrebūnaitė.
Vaidina: Liuba – Inga Norkutė, Liucija – Martyna Gedvilaitė, Inga Jarkova, Ona – Eglė Stanišauskaitė, Napoleonas Lietuvis – Aurimas Pintulis, Petras Velykis – Aurimas Žvinys, Mindaugas Jurevičius, Jotautas Kristautas – Aidas Matutis, Anicetas Gendvilas, Paulius Labutis – Sigitas Jakubauskas, Henrikas Zauerzeinas – Eimantas Bareikis, Anicetas Gendvilas, Giedotojai – Dalius Jančiauskas, Severinas Norgaila, Danguolė Petraitytė.
Drama ,,Patriotai“, parašyta 1926 metais ir tais pat metais pastatyta Valstybės teatre (Kaune) legendinio režisieriaus Boriso Dauguviečio, ilgai repertuare neišsilaikė, nes nepatiko valdininkams. 1954 metais komediją pervadinęs „Ekscelencijos“ mėgėjiškai pastatė aktorius Balys Lukošius. Drama buvo panaudota ir kaip LRT kino filmo scenarijus 1980 metais. Paskutinysis pastatymas teatro scenoje 2008 metais režisieriui Jonui Vaitkui pelnė Auksinį scenos kryžių.
2016 metais sukanka kaip tik 90 metų nuo dramos parašymo ir pirmojo pastatymo. Įdomiausia, kad situacija nedaug tepasikeitė, nuo tos kuri buvo susiklosčiusi pokario Lietuvoje. Pasikeitė tik partijų ir institucijų pavadinimai, antiherojų pavardės. Ir šiandien žmonės piktinasi korumpuotais valdininkais, pseudopatriotiška valdžia, įstatymais su spragomis, kurios leidžia klestėti kyšininkavimui, piktnaudžiavimui. Šiuolaikinė interpretacija, veikėjų atpažįstamumas žiūrovui leistų ne tik pasijuokti, bet ir pažadintų pilietinę sąžinę.
Spektaklyje „Vardan tos“ kūrybinė grupė meistriškai žongliruoja moralės ir amoralumo, patriotiškumo ir prisitaikėliškumo, meilės ir naudos kamuoliukais.
Scenoje matysite geriausius Valstybinio Šiaulių dramos teatro (ir ne tik jo) aktorius. Jie, persikūniję į tarpukario (ir ne tik jo) Lietuvos veikėjus, privers Jus ir save pamatyti iš šono. Atpažinti seniai pažįstamą būdą Lietuvos. Pamatyti, kaip tautiečiai seniau gyveno, o gal ir dabar tebegyvena.
Režisierius Aidas Giniotis nesislepia už modernaus teatro širmos, atvirai pareiškia, kad spektaklis gerokai kitoks – drastiškas, šmaikštus. Jis bus skirtas suaugusiems, t.y. tinkamas asmenims nuo 14 metų.
Spalio 21 d. 18 val. Lietuvos rusų dramos teatro muzikinė premjera „Dostojevskio angelai“
pagal F. Dostojevskį
Šiemet laimėjęs Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą, teatras atveža Varėnai muzikinę premjerą.
Per praėjusius metus teatras yra gavęs šias nominacijas:
- 2011 m. Nominacija „Už spektaklio plastinį sprendimą“.
- 2012 m. Nominacija „Originaliausias festivalio spektaklis“.
Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar, kompozitorius – Antanas Kučinskas. sailininkė – Kristina Norvilaitė, režisierės asistentė, choreografė – Sigita Mikalauskaitė.
Vaidina: Birutė Mar.
Neatsitiktinai naujojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės ir režisierės Birutės Mar spektaklio premjera įvyks Lietuvos rusų dramos teatro scenoje – spektaklis „Dostojevskio angelai” kuriamas rusų klasiko F. Dostojevskio prozos motyvais originalo kalba.
Naujojo spektaklio pagrindu pasirinkti fragmentai iš rašytojo romanų „Idiotas”, „Broliai Karamazovai”, „Demonai”, apysakos „Baltosios naktys“ bei apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“.
Spektaklyje prabils skirtingi jų herojai: Nastenka iš „Baltųjų naktų”, kunigaikštis Myškinas („Idiotas”), Nikolajus Stavroginas („Demonai”), Grušenka („Broliai Karamazovai”) bei mažasis herojus iš apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės”. Rašytojo sukurtuose personažuose, kaip ir visuose mumyse, pasak F. Dostojevskio, glūdi „ano pasaulio” daigai. Tik jų dėka mumyse egzistuoja tiesos ir išminties, sąžinės ir pasirinkimo laisvės, meilės ir tikėjimo pradai.
Birutė Mar: „Kažkada, teatro studijų Sankt Peterburge metais, nemaža savo studentiškų darbų kūriau „pagal Dostojevskį” – rašytojo kūryba tapo savitu žmogaus prigimties tyrinėjimo kamertonu.
Likimas taip susiklostė, kad ir vėliau, grįžus į Lietuvą, teko vaidinti Dostojevskio herojes – Poliną („Lošėjas”, rež. A. Maksimovas, Lietuvos rusų dramos teatras), Matriošą („Demonai”, rež. J. Vaitkus, LNDT), Falalėjų („Stepančikovo dvaras”, rež. J. Vaitkus, LNDT). Dažnai galvodavau, kodėl beveik kiekviename rašytojo kūrinyje egzistuoja personažai keistuoliai – tarsi žeme vaikščiojantys žmonės-angelai, gyvenantys apnuoginta, atvira širdimi?
Sako, visi gimstame angelais, vėliau tai užmirštame. Pasaulyje žmogui tenka ilgai klaidžioti, kol atranda savo tikrąją prigimtį – tuomet žmogus ima švytėti. Turime tarytum atsiskirti nuo savęs-angelo šioje žemėje, kad vėl pas jį sugrįžtume. Tačiau per visą žemišką gyvenimą išlieka ilgesys kažko iš anapus… Šiapus esame tarsi vienasparniai angelai, besiilgintys savo „antrojo sparno”, ir tas ilgesys padeda žmogui išlikti žmogumi.
Tai – bene svarbiausia visų F. Dostojevskio kūrinių tema, jo genialios kūrybos leitmotyvas”.
Spektaklio „Dostojevskio angelai“ eskizas pirmąsyk buvo parodytas 2015 m. lapkričio 6-11 d. Velikij Novgorode ir Staraja Rusa miestuose (Rusija) vykusiame tradiciniame XIX tarptautiniame kamerinių teatrų pagal Dostojevskio kūrinius festivalyje.
Tarp dešimties festivalyje pristatytų F. Dostojevskio sceninių interpretacijų naująjį spektaklį iš Lietuvos lydėjo sėkmė – jis pelnė net du festivalio apdovanojimus: aktorė Birutė Mar apdovanota diplomu ir prizu už geriausią moters vaidmenį, taip pat „Dostojevskio angelai“ pelnė žiūrovų simpatijų prizą.
Spektaklis „Dostojevskio angelai“ Staraja Rusa mieste (kur rašytojas gyveno ir kūrė paskutiniais gyvenimo metais) buvo parodytas lapkričio 11-ąją, F. Dostojevskio gimimo dieną.
Spalio 24 d. FESTIVALIO UŽDARYMAS
18.00 val. Varėnos kultūros centre
Festivalio nominacijų įteikimas ir vakaro svečių: aktorės Dalios Jankauskaitės, kompozitoriaus ir atlikėjo Andriaus Kulikausko, birbynininko Kastyčio Mikiškos programa „Su peteliške ant lūpų“.
Literatūra ir muzika: Romualdo Granausko ir Jono Strielkūno kūrybos interpretacijos.
Įėjimas su kvietimais.
Teirautis kasoje.
2014 metai Nacionalinės premijos laureatams – rašytojui R. Granauskui ir poetui J. Strielkūnui – jubiliejiniai ( abu gimę 1939 m. tą patį kovo mėn. ), juos abu sieja sielų bendrystė – poetas J. Strielkūnas ne vieną eilėraštį dedikuoja R. Granauskui, o rašytojas R. Granauskas poeto J. Srielkūno posmus pasirenka savo knygų epigrafais, be to pačiam poetui skiria savo kūrinius
( novelė „Žiogo apsireiškimas“, „Pasijos pagal Joną“). Abu autoriai aistringai ir meistriškai lipdo mažo provincijos žmogaus, kurio vienkartinis likimas įstatytas į nesibaigiančio laiko rėmus, paveikslą. Jokiame jų kūrinyje nėra vienatinės prasmės, kurią dažniausiai mėgsta įžiūrėti vienadienių aktualijų ieškanti kritika. Kompozitoriaus Andriaus Kulikausko sukurtos dainos Jono Strielkūno eilėmis, programai suteikia papildomos raiškos bei sustiprina ryšį su auditorija.
