Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Neseniai pasibaigusi Europos Parlamento sesija buvo intensyvi, nuo dirbtinio intelekto, žiniasklaidos laisvės akto iki pagalbos Ukrainai. Apie priimtus sprendimus pasakojo aptarė Europos Parlamento frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius.
Maisto ir tekstilės atliekos
Trečiadienį europarlamentarai balsavo už ES taisykles, kuriomis siūloma riboti maisto ir tekstilės atliekų ES kiekį.
„Milijonai tonų susidaro Europoje, kone ketvirtadalis maisto dažnai yra išmetama dėl įvairių priežasčių“, – problemas įvardija Petras Auštrevičius. Anot jo, visą išmetamą maistą galima dar kartą panaudoti perdirbant, panaudojant kitokiems žemės ūkio tikslams, svarbiausia visa tai surinkti.
„Atrodo paprasta, išmetei kelnes ir viskas bet ne“, – aiškina europarlamentaras.
„Čia turi būti ir perdirbėjų, ir gamintojų dalyvavimas, ypatingai kalbant apie drabužių surinkimą ir perdirbimą, gamintojai turi labai aiškiai surašyti: iš ko pagaminta, kaip pagaminta, kokiu būdu galima perdirbti, tai turi būti bendradarbiavimas su gamintojais ir, žinoma, su vartotojų sąmoningumu. Tai yra neišvengiama, tai – mūsų ateitis.“ – neabejoja europarlamentaras.
Šalių agresorių grūdai
Europos Parlamento sesijos metu taip pat vyko diskusijos dėl nereguliuojamų prekių – grūdų patekimą į ES iš agresorių Rusijos ir Baltarusijos. Anot P.Auštrevičiaus, šią problemą reikia priminti ir keisti nusistovėjusią padėtį.
„Pirminė nuostata buvo tokia, kad Europos Sąjunga neturėtų imtis jokių žingsnių, kad tiktai nesuardytų maisto patekimo į pasaulinę maisto rinką, kad tik neprasidėtų kažkur kažkokie trūkumai maisto ir taip toliau. Apie pusantro milijoną tonų Rusija ir Baltarusija išveža grūdų, tai nėra tiek daug, bet manau, kad mes ir be to galime apsieiti. Kam padėti Rusijos ir Baltarusijos gamintojams gauti papildomus pinigus, mokėti mokesčius ir tuo būdu spausti Ukrainą fronte, manau, kadgrūdų įvežimo uždraudimas yra labai logiškas sprendimas.“ – aiškina europarlamentaras.
Jis kviečia ir Lietuvos valdžią uždaryti likusius praėjimo punktus su Baltarusija bei riboti Baltarusijos krovininių automobilų judėjimą per Lietuvą.
Žiniasklaidos apsauga
Trečiadienį EP nariai galutinai pritarė naujam teisės aktui, kuriuo siekiama ES žurnalistus ir žiniasklaidą apsaugoti nuo politinio ir ekonominio kišimosi.
„Kuo skaidresnė pati žiniasklaida, tuo kokybiškesnes naujienas gauname“, – neabejoja P.Auštrevičius, – „Bandoma apriboti bet kokį valdžios kišimąsi į žurnalistų veiklas, bet iš kitos pusės, žiniasklaida turi atsiverti ir pasakyti kam jinai tarnauja, kas yra akcininkai“.
Kad visuomenė žinotų, kas kontroliuoja žiniasklaidą ir kokie interesai gali daryti įtaką naujienoms, visos žinių ir naujienų agentūros, nepriklausomai nuo jų dydžio, nacionalinėje duomenų bazėje turės skelbti informaciją apie savo savininkus, nurodydamos, ar jos tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso valstybei.
Daugiau apie Europos Parlamento sesijoje priimtus sprendimus bei teisės aktus klausykite pokalbyje su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi.
Laida paruošta bendradarbiaujant su EP frakcija Atnaujinkime Europą/Renew Europe
