"Europos klubas" – Lietuva ruošiasi stoti prie Europos Sąjungos vairo

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Be to, rengiama ir pirmininkavimo TRIO – Airijos, Lietuvos ir Graikijos programa. Mūsų šalis liepos 1-ąją pirmininkavimą perims iš airių, o vairalazdę perduos Graikijai. Tad labai svarbu, kad visos šalys šioje estafetėje tinkamai susitartų. O derėtis tikrai yra dėl ko. Nors oficialiai pirmininkavimas yra nešališkas, atstovaujama visai ES, tačiau kiekviena šalis siekia iškelti sau skaudžius klausimus. Todėl nekeista, kad vienas Lietuvos prioritetų – energetinis saugumas. Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius ambasadorius Remigijus Motuzas išskyrė ir regionų bendradarbiavimą. „Baltijos ir Š iaurės šalių regioninis bendradarbiavimas gali būti pavyzdžiu pietinėms Europos valstybėms, kurios galėų vieningai spręsti savo problemas”, – sakė jis. Išorės sienų apsauga, Rytų partnersytė irgi labai svarbu Lietuvai. „Mes galime būti ES ekspertais bendraujant su tomis šalimis, kurias gerai suprantame, nes kažkada buvome viename bloke. Juk kai kurių tų šalių, pavyzdžiui, Gruzijos kelias į Europines struktūras ir integraciją yra žymiai sudėtingesnis nei buvo mūsų”, – pridūrė departamento direktorius. Klausyti „Europos klubas” (1 dalis)

Teks spręsti daug problemų

Taigi Lietuva turės gerokai padirbėti, norėdama iškelti prioritetinius klausimus, tačiau kartu nenuskriaudžiant ir kitų šalių interesų, pridūrė R.Motuzas. č®sisenėjusių klausimų sprendimas Europoje irgi turėtų būti vienas prioritetinių užduočių. „Tačiau svarbiausiu uždaviniu laikau tiesiog sklandų Lietuvos pirmininkavimą, be kažkokių revoliucijų”, – pažymėjo pašnekovas. Ir ministrų personalijos čia gali lemti nemažai. Aplinkosaugos sritį jis įvardijo kaip vieną iš svarbiausiųjų pirmininkaujant, nes čia reikės derybų meno tariantis dėl klimato kaitos problemų.”Mūsų ministrams gali dažnai tekti keliauti į Briuselį ir pavaduoti Europos Sąjungos vadovus. Ten turėsime kalbėti visos Sąjungos vardu. Nuo sėkmės pirmininkaujant priklausys, kaip vėliau mus vertins ES narys”, – reziumavo Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius ambasadorius R. Motuzas (nuotr).

Derasi dėl skrydžių

Kol dar net neaiškios ministrų pavardės, tenka spręsti kitas problemas. Pavyzdžiui, siekiama, kad tuo metu, kai Lietuva pirmininkaus, skrydžiai iš Vilniaus į Briuselį ir atgal vyktų bent du kartus per dieną susitikimams tinkamu laiku. Mat į mūsų šalį iš visos ES keliaus nemažai aukštų svečių. Mūsų šalies pareigūnai irgi turės dažnai skraidyti į Briuselį ir ten vadovauti susitikimams. „Š iuo metu esame pradėję derybas su aviakompanija „Brussels airlines”. Kol kas esame susiderėję tik dėl patogesnio laiko, o ne dėl papildomo skrydžio”, – teigė pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius ambasadorius Remigijus Motuzas. Taigi susisiekimas yra viena iš problemų, kurias Lietuva turi išspręsti. Neturint savo oro linijų, tenka derėtis su užsienio šalių aviakompanijomis.

Nauda ir verslui

Pirmininkavimo kaina – ne mažiau svarbi tiek visuomenei, tiek biudžeto prievaizdams. Lietuva pasirinko taupų pirmininkavimo ES modelį. Tad daug renginių vyks Briuselyje, kaip ir šį pusmetį prmininkaujant Kiprui. Lietuvai teks mažesnė renginių dalis, tačiau ir mūsų šalyje planuojami įspūdingi forumai, susitikimai. Iš 3 tūkstančių organizuojamų susitikimų 180 aukšto lygio renginių turėtų vykti Lietuvoje. Verslininkai pasakytų, jog mažiau renginių – mažiau ir atvykėlių, taigi ir pajamų. Tą neakivaizdžiai įrodo ir praėjusiais metais atliktas bendrovės „Ernst & Young” tyrimas, anot kurio, kaip sakė tyrimą atlikusios audito kompanijos Konsultacijų padalinio vadovas Linas Dičpetris, nauda šaliai didėja tada, kai į pirmininkavimą daugiau investuojama. Klausyti „Europos klubas”  (2 dalis)

Kiek kainuos pirmininkavimas?

Pirmininkavimas ES Lietuvai kainuos 214 mln eurų. Lietuva pirmininkavimą iš Airijos perims 2013 m. liepos 1 d. ir metų pabaigoje jį perduos Graikijai. Lietuvoje pasirengti pirmininkavimui 2012 metams ketinama išleisti 35 mln. litų, 2013 metais, kai Lietuva ir pirmininkaus ES, išlaidos sieks 155 mln. litų, o 2014 metais – 25 mln. litų.
Vien tik susitikimų Lietuvoje rengimas kainuos 70,3 mln. litų, pirmininkavimas ir atstovavimas ES Tarybai atsieis 111,9 mln. litų. Tačiau nemažai tikimasi ir iš rėmėjų. Taip bus bandoma sutaupyti savų lėšų. Pavyzdžiui, kai kurie rėmėjai jau sutiko skirti degalų, išnuomoti naujus automobilius. Taip pat 100 tūkstančių litrų mineralinio vandens, kurie bus skirti susitikimams Lietuvoje ir Briuselyje. Tikimasi nemokamai gauti informacinių technologijų, logistikos paslaugų. Deramasi ir su Lietuvos maisto produktų gamintojais.
Beje, kitą pusmetį pirmininkausianti Airija ketino į numatytą 60 mln. eurų pirmininkavimo biudžetą indėlio sulaukti iš verslo, tačiau iki šiol, neoficialiais duomenimis, sutartys su verslo įmonėmis siekia vos kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Lietuviams sekasi geriau. Kaip pastebėjo Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Pranevičius, parama iš Lietuvos verslininkų pagal dabartinius susitarimus ir ketinimus įvairiomis prekėmis ir paslaugomis gali siekti maždaug už du milijonus litų, ir tai dar ne pabaiga – rėmėjų ieškoma ir toliau.
Pirmą šių metų pusmetį pirmininkavusi Danija didžiavosi savo taupumu – tam buvo skirta 35 milijonų eurų biudžetas. Pernai Lenkijai tai kainavo 115 mln. eurų, Vengrijai – 85 mln. eurų.

Š alių patirtis – skirtinga

O kokie pirmininkavimo lūkesčiai? Ko kitos šalys tikėjosi ir ką pavyko pasiekti pirmininkaujant Europos valstybių šeimai? Jei pasidairytum aplink – patirtis skiriasi. Pavyzdžiui, Kipro pirmininkavimas ES 2012 m. antroje pusėje jau pramintas netradiciniu. Tai greičiau „į Briuselį perkeltas pirmininkavimas”, kai dauguma šalies pareigūnų dirba Europos sostinėje ir visą dėmesį skiria ES reikalams. Tačiau ilgą laiką vedamos derybos su Turkija dėl salos suvienijimo vyksta atskirai. Kiprui stipriai smogė euro zonos krizė, nes šalis artimai susijusi su Graikija, į ją buvo daug investavusi, patikėjusi finansinių išteklių. Š alies kredito reitingas toliau nesustodamas krinta, o valstybei tenka neeilinė užduotis – pirmininkauti visai Europos Sąjungai. Beje, Kipras tik dabar kreipėsi finansinės pagalbos į ES ir vargu ar greit ją gaus – pernai jie gavo 2,5 mlrd eurų iš Rusijos ir šiemet prašė dar 5 mlrd., tačiau negavę atsisuko pramos į ES. Be to, Kipras yra vienitelė valstybė ES vadovų taryboje atstovaujama komunisto – prezidento Demetriso Christofiaso, kuris yra ištikimas savo įsitikinimams nuo jaunystės. Nepaisant visų sunkumų, Kipro pirmininkavimo šūkis yra „Geresnė Europa”. Pasauliniu mastu Kipras siekia pateikti Europą kaip „filoxenos topos” – svetingą kraštą. Danijos pirmininkavimas buvo vadinamas tiltu per neramų vandenį. Š alis daug dėmesio skyrė finansinio stabilumo užtikrinimui, net nebūdama eurozonos nare stengėsi išlaikyti vienybę tarp abiejų pusių. Danams pirmininkaujant premjere buvo itin proeuropietiska Helle Thorning-Schmidt, kuri atšaukė sienų kontrolę, įvestą ankstesnės vyriausybės. Danai rūpinosi jiems svarbiais dalykais – tai ir ES aplinkosauginiai standartai ir derybos dėl 2014-2020 ES biudžeto.
Kelio nutiesimas „ambicingam” susitarimui dėl 2014-2020 m. biudžeto, energetikos saugumas ir Europos Sąjungos Rytų partnerystė – tai buvo pagrindiniai Lenkijos pirmininkavimo ES 2011 m. antrąjį pusmetį prioritetai. Lenkai stengėsi užtikrinti, kad Sąjunga ir toliau vykdytų perskirstymo politiką ekonominių sunkumų metu. Pimininkavimui Lenkija simboliškai atidarė savo įspūdingą naują būstinę, tik už kelių minučių kelio pėsčiomis nuo svarbiausio Europos Komisijos „Berlaymonto” pastato ir pasamdė šimtą papildomų darbuotojų. Lenkija turėjo ypatingai patogias pozicijas – EP Pirmininku tuomet buvo Lenkijos premjeras Jeržis Buzekas, biudžeto komisaras – lenkas Janušas Levandovskis. Lenkija vienintelė nenukentėjo ir nuo krizės – jos augimas pernai siekė 4 procentus, tačiau šalis dar netapo eurozonos nare.

Nuo skandalų iki kompromisų

Prieš Lenkiją pirmininkavusi Vengrija susilaukė nemažai kritikos dėl demokratijos, spaudos laisvės suvaržymų. Dėl to, kad Vengrijos valdantieji pernelyg daug dėmesio skyrė kovai su politine opozicija bei laisva žiniasklaida savo šalyje, o ne bendrų europinių reikalų tvarkymui, nors kai kuriose srityse tvarkėsi ir neprastai. Per jų pirmininkavimo pusmetį prasidėjo derybos dėl kito ES biudžeto ir žemės ūkio reformos, ekonominis valdymas euro zonoje dominavo vengrų pirmininkavimo darbotvarkėje. Pirmininkavusi Belgija pasižymejo tuo, jog vairą perėmė net neturėdama Vyraiusybės, be kurios šalis gyveno beveik metus. Visgi kompromisų meną įvaldžiusi valstybė dirbo efektyviai ir pragmatiškai.
čŒekiškas pusmetis Europos Sąjungoje buvo ganėtinai skandalingas. čŒekija „perėmė” Europą tokiu metu, kai ES šalių ekonomikos nėrė į krizę. Raginimai imtis suderintų veiksmų visos ES mastu suintensyvėjo tiek pat, kiek ir nereklamuojamos šalių pastangos pirmiausia gelbėt savas ekonomikas. čŒekijai stojus prie ES vairo įsiplieskė Rusijos ir Ukrainos dujų karas, tačiau čekai reagavo ne visai taip, kaip iš jų buvo tikimasi. Jų parinktas moto tam pusmečiui – „Europa be užtvarų” buvo iškalbingas – užtvarų JAV užkilusiam finansiniam chaosui neiškelsi, o rusai su dujų užtvaromis čekų irgi neklausė. Negana to – įpusėjus pirminikavimui žlugo premjero Mireko Topolaneko vyriausybė. Kita problema Europai buvo tai, kad čŒekija buvo neratifikavusi Lisabonos sutarties dėl bloko reformų, kurią, kad ji įsigaliotų, turi priimti visos 27 ES narės.

Laukia daug uždavinių

Lietuva viliasi, kad jos vadovavimo pusmetis bus ramesnis ir išliks kaip stabilaus valdymo laikmetis. Tiesa, iššūkių ir problemų bus ne viena. Juk 2013-ieji, kai Lietuva stos prie Europos vairo, bus paskutiniai Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų metai. Taigi išaugs spaudimas priimti likusius teisės aktų projektus ir bus priešrinkiminės politinės konkurencijos pradžia. Be to vyks parlamento (Bundestago) rinkimai Vokietijoje.
Lietuvai pirmnininkaujant ES, ši prasiplės – įsilies Kroatija bei tikimasi Islandijos derybų pabaigos. Dar vienas iššūkis – tai bus ir paskutiniai 2007-2013 m. finansinės perspektyvos metai. Tad reikės pabaigti naujai finansinei perspektyvai reikalingus teisės aktus, programas, rengti techninius reglamentus, sprendimus. Lietuvos laukia ir ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos darbai – demokratinė transformacija Pietuose, eurointegracija Rytuose, darbai stiprinant ES išorės sienų apsaugą ir augančių migracijos srautų problemų sprendimai Pietų valstybėse. Taigi Lietuvos pirmininkavimo ES sėkmė – pačios Lietuvos rankose.

„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

kalbėk: [email protected]