Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prenumeruokite FM99 radijo podcast’ą: Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast
Lietuva viena iš nedaugelio ES neturi demencijos strategijos. Kodėl? Kokia ji turėtų būti? O gal tai anaiptol nėra problema? Kas apskritai yra demencija? Kokia galėtų būti pagalba demencijos paliestiems žmonėms, jų artimiesiems?…
Daugybė klausimų, į kuriuos FM99 eteryje atsakyti padėjo Aušra Visockė – Swedish Care International rinkų plėtros vadovė ir projekto „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas“ iniciatorė, viena iš asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėjų Ieva Petkutė. Klausykite podcast’ą!
Pagal prognozes, per 30 metų demencijos atvejų šalyje padvigubės, todėl svarbu tam pasirengti jau dabar. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) demenciją įvardija kaip visuomenės sveikatos prioritetą ir kiekvieną šalį skatina iki 2025-ųjų parengti demencijos strategiją. Lietuva viena iš nedaugelio kol kas tokios strategijos neturinčių Europos Sąjungos valstybių.
Švedijoje gyvenanti ir dirbanti Aušra Visockė, kalbėdama apie demencijos problemas iš pasaulinės perspektyvos, pasakojo, kokios tendencijos pasaulyje, kokie planai ir strategijos kuriami ir vykdomi, kokios patirtys bei praktikos jau perkeltos į Lietuvą.
„Tos problemos mastas bus labai didelis ir palies bene kiekvieną šeimą. Lietuva dar stinga bazinių dalykų, tokių kaip prieinama ilgalaikė slauga, pagalba slaugai namuose, visuomenės švietimas, palaikymas šeimos nariams ir kiti dalykai. Matau, kad Švedijoje, po trijų dešimtmečių vystymo demencijos temos, labai smarkiai judama į bendrai visos visuomenės pritaikymą, integravimą ir bandymą padaryti draugiška demencija. Pavyzdžiui, vykdomi projektai apmokant policijos pareigūnus bei apsaugos darbuotojus, kaip atpažinti, kad žmogus su demencija, kad tam žmogui pagarbiai būtų pagalba suteikiama. Tas pats vyksta ir seniausioje pasaulio valstybėje Japonijoje. Lietuvoje ir poreikis, ir susidomėjimas yra didelis. Man atrodo, kad Lietuvai gal būt net nereikės trijų dešimtmečių pasiekti tą patį, ką pasiekė Švedija, nes mes galime pritaikyti jau esamas, jau išvystytas žinias ir greičiau pasiekti tą patį”.
Projekto iniciatorė – VšĮ „Socialiniai meno projektai“ vadovė ir viena iš asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėjų, „The Global Brain Health institute“ alumnų tinklo narė Ieva Petkutė pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug su demencija susijusių iššūkių, kurie neleidžia demenciją turintiems asmenims ir jų šeimoms sulaukti reikiamos pagalbos. Remiantis PSO rekomendacijomis, siekiama didinti visuomenės informuotumą apie demenciją, mažinti demenciją turinčių žmonių stigmą ir socialinę atskirtį, skatinti demencijos strategijos kūrimą, į šį procesą įtraukti pilietinę visuomenę.
„Lietuvoje turėtų būti apie 50 tūkst. demenciją turinčių asmenų, tačiau diagnozuota tik apie 31 tūkst. Numatoma, kad dėl įvairių priežasčių per artimiausius 30 metų demencijos atvejų šalyje padvigubės, todėl svarbu šiems pokyčiams pasirengti jau dabar. Demencija visuomenėje klaidingai laikoma įprasto senėjimo dalimi, o ne neurologiniu sutrikimu. Alzheimerio liga, kuri yra dažniausia demencijos forma, suserga ir daug jaunesni, vos 40-ies ar 50-ies metų sulaukę asmenys. Ligos simptomai atsiranda dar anksčiau, bet dažniausiai į juos dėmesys atkreipiamas per vėlai, kai asmens būklė jau pakerta jo galimybes gyventi savarankiškai. Niekas nėra apsaugotas nuo šios būklės, tačiau visuomenės informuotumas apie rizikos veiksnius galėtų padėti sumažinti demencijos riziką, o ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba leistų demenciją turintiems asmenims ilgiau gyventi visavertį gyvenimą. Parama demenciją turinčių asmenų globėjams apsaugotų juos nuo emocinio ir fizinio nuovargio, kuris labai neigiamai veikia jų sveikatą“, – pabrėžia I. Petkutė.
Demencijos klausimais ji susidomėjo prieš keletą metų kurdama muziejų prieinamumą didinančią programą „Susitikime muziejuje“, kuri demenciją turintiems žmonėms ir jų globėjams pirmą kartą Lietuvoje suteikė galimybę mėgautis menu bei kurti muziejaus aplinkoje. Programa buvo rengiama bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistais.
„Teigiamo vertinimo sulaukusi programa – pavyzdys, kaip tarpsektorinis bendradarbiavimas gali padėti sukurti asmens poreikius ir galimybes atliepiančią paslaugas. Taip pat tai rodo, kad rengiant demencijos strategiją, būtina dėmesį kreipti ne vien į sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, – svarbu matyti visus žmogaus poreikius“, – sako I. Petkutė. Ji pabrėžia, kad jau sukurta interneto svetainė www.demencijalietuvoje.org, kurioje galima rasti aktualios informacijos ir patikimų šaltinių demencijos tema.
- Vėjo laive: dainuojamosios poezijos vakaras su bardu Romu Naidzinavičiumi
- Vaikų dienos herojus: antroko sąraše – dešimtys storiausių knygų!
- Pamatykite: naujas „Popkultūros“ klipas ir motociklininko meilės istorija
- Šiandien minima Vaiko diena – patarimai tėvams
- „Namai suARTina“ vernisažas: kviečiame registruotis
