Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Rss 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Į darbo grupę, rengiančią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, įtraukta Žurnalistų profesionalų asociacija – ji pakeis Medijų tarybos atstovą. Tokiam sprendimui antradienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje politikai pritarė bendru sutarimu.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad dėl šio sprendimo buvo sutarta su Medijų tarybos pirmininku. Pasak jo, Medijų taryba dalyvaus kaip išorinis ekspertas, o darbo grupėje jos vietą užims Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovas.
Šią asociaciją opozicija siūlė įtraukti dar pirmadienį, tačiau tuomet buvo atsisakyta tai padaryti, argumentuojant, jog ji priklauso Medijų tarybai, kurios atstovas jau buvo numatytas darbo grupėje. Tuo metu pati Žurnalistų profesionalų asociacija atkreipė dėmesį, kad ir kitos organizacijos, esančios Medijų tarybos narėmis, vis dėlto buvo įtrauktos į darbo grupę.
Darbo grupei pirmininkaus Seimo vadovas J. Olekas. Ją sudarys 12 politikų, daugiausia dirbančių Seimo Kultūros komitete: keturi socialdemokratai – Vytautas Grubliauskas, Roma Janušonienė, Indrė Kižienė ir Kęstutis Vilkauskas, du konservatoriai – Vytautas Juozapaitis ir Vytautas Kernagis, „Nemuno aušros“ atstovas Artūras Skardžius, demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė bei Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas.
Be Žurnalistų profesionalų asociacijos, darbo grupėje bus dar keturi žiniasklaidos atstovai – iš LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos ir Regionų žiniasklaidos asociacijos. Konkretūs jų atstovai kol kas neįvardyti.
Anksčiau Medijų taryba raštu kreipėsi į kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę, Seimo pirmininką ir Seimo valdybą, ragindama išplėsti darbo grupės sudėtį ir įtraukti daugiau organizacijų – taip pat Lietuvos žurnalistų draugiją, Kultūros periodinių leidinių asociaciją, akademinių institucijų atstovus.
Kaip skelbė BNS, valdantieji anksčiau planavo skubos tvarka priimti LRT įstatymo pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, septyniems iš 12 tarybos narių nepritarus metinei veiklos ataskaitai ar nustačius netinkamą pareigų vykdymą. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad direktorius gali būti atleistas tik atviru balsavimu ir ne mažiau kaip aštuonių tarybos narių sprendimu, remiantis viešojo intereso argumentais.
Dėl galimos grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo vyko protestai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
