Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Šventėms praėjus ir aistroms atvėsus – pokalbis su kibernetinio saugumo ekspertu, padėjusiu „FM99“ atrinkti pelus nuo grūdų ir išrinkti „FM99“ kalėdinių eglučių parko nugalėtojus. Kaip ir žadėta – paaiškinimai, kaip vyksta „nežmogiški“ balsavimai ir patarimai kitais internetinio gyvenimo klausimais pokalbyje su Arūnu Girdziušu, „Baltic Amadeus“ ekspertu.
Balsuojant sukčiauti nesudėtinga
Neretas atvejis, kuomet bandoma „pagerinti“ duomenis balsuojant internetu ir tam pasitelkiamos ne visai sąžiningos priemonės, tai ypač lengva tuomet, kai balsavimas nėra ribojamas vienu IP adresu. O to tokiame bendruomeniniame konkurse nutarėme nedaryti, nes įstaigos, mokyklos, darželiai ir jų bendruomenės gali naudotis vienu IP, tad taip būtų gerokai sumažintos galimybės tokiems kolektyvams, o juk gražiuose šventiniuose dalykuose nesitikime, kad kas nors sukčiaus?
Tačiau prasidėjus balsavimui po kelių dienų pastebėjome netikėtai tiesiog akyse augančius dešimtis tūkstančių balsų už kelis dalyvius. Nusprendėme jokiu griežtų priemonių nesiimti, tiesiog pasitelkus į pagalbą ekspertus atrinkti netikrus balsus ir nebausti niekuo dėtų sąžiningų tų bendruomenių narių.
Tokie bandymai tikrai ne naujovė, o kaip sukčiauti balsuojant surasite ir ne viena „pamokėlę“ Youtube, aiškina kibernetinio saugumo ekspertas Arūnas Girdziušas.
„Pamatę įrašą galime atsekti ir matosi, kad per vieną milisekundę keli balsavimai“, – plika akimi matomą sukčiavimą paaiškina ekspertas. – „Visa tai padaryti gali bet kuris moksleivis.“
Anot A.Girdziušo, didžiausia tikimybė, kad veiksmai atlikti nors keliems dalyviams, tačiau iš vienos vietos, o pasirinkti keli tam, kad nekelti įtarimo.
Kibernetiniai pavojai
Su kibernetiniu sukčiavimu susiduria kiekvienas besinaudojantis internetu ar telefonu, nes tam naudojami ne tik laiškai, žinutės socialiniuose tinkluose, bet ir sms. Pastaruoju metu itin paplitęs sukčiavimo būdas – fišingas.
„Žmonės gaus vis daugiau ir daugiau įvairiausių laiškų. Ne per seniai darknete pasirodė naujienos, kad Rusijos blogiukai hakeriai nusipirko beveik 10 milijonų įvairiausių domenų. Tai įsivaizduokite, paimkime kokį nors banko domeną, pavyzdžiui, Swedbank ir tuo pačiu pakeiskime vieną raidę į kitą. Ir žmonės nepastebi, kad eidami į tą banką jie užeis į visai kitą domeną.“ – apie pavojus įspėja pašnekovas. Itin atidžiai reikia vertinti kiekvieną neva finansinės institucijos persėjimą, kad kas nors nutiko su pinigais.
Kita grėsmė – melagienų srautas, su kuo jau susidūrėme visai neseniai sėkmingai pasibaigusios mergaitės paieškų operacijos metus.
„Policija irgi pranešė, kai vyko vaiko paieškos, kad žmonės siaurintų savo komentarus, kad mažiau melagienas skleistų, kad neinterpretuotų žodžių, šitoj vietoj irgi labai didėja ir faktiškai mums reikalinga nauja kultūra, kalbėjimo, rašymo internete, socialiniuose tinkluose.“ – pasakoja A.Girdziušas.
Socialiniuose tinkluose kyla ir linčo teismų iniciatyvos, naudojami ir kibernetiniai įrankiai, kai yra suinteresuotos kokios nors grupės, kuriose prasideda sąmokslo teorijos. Todėl labai svarbu vadovautis oficialiais kanalais, o ne įvairiose grupėse pateikiama informaciją, perspėja ekspertas.
„Reikia Žiūrėti, ką pateikia oficialus radijas, televizija, o socialinius tinklus tiesiog priimti kaip pramogas ir saugoti savo turinį, savo asmenybę, kad būtų kuo mažiau atskleidžiama ir bendrauti tiktai su savo žmonių ratu.“ – pataria Arūnas.
Dirbtinis intelektas nedoriems tikslams naudojamas jau seniai, o dabar plinta ir naujos formos.
„Kinijoje į švietimą atėjo dirbtinis intelektas, kai ant galvos yra dedamos specialios karūnėlės ir jų pagalba aiškinamasi, kaip vaikai elgiasi, ką jie mąsto, ką daro ir iš to kuriamos sistemos, kaip elgtis su tam tikrais asmenimis su tais pačiais vaikais ir šita informacija pavogus galima ją labai gerai panaudoti įvairiems piktavaliams puolimams ir žmonių valdymui.“ – apie nedemokratiškuose kraštuose naudojamas technologijas aiškina pašnekovas.
Vaikų apsauga
Pavojus vaikams kyla ne tik dėl dirbtinio intelekto – socialiniuose tinkluose prisidengę netikrais vardais ir veidais čia medžioja ir įvairiausio plauko veikėjai bei nusikaltėliai. Po vaikiškais veidais neretai ir feisbuke slepiasi suaugę žmonės.
Tėvams ekspertas pataria kalbėti su vaikais, švietimo atstovais.
„Kalbėti kuo daugiau, stebėti naujienas, reikšti nuomonę, ką jie norėtų išgirsti. Galų gale, kad didelės įmonės arba tos pačios švietimo įstaigos pradėtų kviesti kibernetinio saugumo atstovus ir į savo mokyklas, kad būtų papasakota, kad tėvai kartu susirinktų, kad per būtų radiją kalbama, kad būtų daugiau šviečiama ir kad tėvų gale suprastų, kad jų vaikai tai yra brangakmenis ir reikia juos saugoti kaip įmanoma ne tik fizinėje aplinkoje, bet ir socialinėje virtualioje aplinkoje.“ – švietimo svarbą pabrėžia A.Girdziušas.
Klausykite plačiau, taip pat ir apie nusikaltėlių finansavimo šaltinius, pokalbyje su „Baltic Amadeus“ kibernetinio saugumo ekspertu Arūnu Girdziušu.
