Klausyti gyvai

24:00 - 08:00

Nakties garso takelis

Lietuvai teks ieškoti ir civilinės alternatyvos karinei tarnybai, daugelis kitų bylų dėl LGBT+ teisių

Lietuva pirmininkaus Europos Tarybos (ET) Ministrų komitetui šių metų gegužės – lapkričio mėn. Čia darbą šiais metais pradėjo naujas Lietuvos ambasadorius Andrius Krivas. Vienas iš darbų – prižiūrėti, kaip valstybės įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Tarp naujausių EŽTT sprendimų – Lietuvai teks ieškoti alternatyvų kaip pakeisti karinę tarnybą civiline, negalintiems jos atlikti dėl įsitikinimų, daugelis kitų EŽTT nagrinėjamų bylų prieš Lietuvą susiję su LGBT+ bendruomenės teisėmis.

Lietuva pirmininkaus Europos Tarybai

Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai startuos šių metų gegužės 17 dieną. Iš vakaro bus paminėtos 75-osios Europos Tarybos metinės dar pirmininkaujant Lichtenšteinui, po kurio vairą perims Lietuva.

Apie Europos Tarybą nemažai kas išgirdo, kai iš organizacijos buvo pašalinta Rusija – po kelių savaičių, kai 2022 m. vasario 24 d. pradėjo pilnos apimties puolimą prieš Ukrainą. Tačiau organizacija nėra plačiai žinoma ir dažnai painiojama su Europos Sąjungos Taryba. 

Padėti atskirti Europos Tarybą nuo kitų Europos institucijų paprašėme ambasadorių Andrių Krivą.

Ambasadorius Andrius Krivas

Kas yra Europos Taryba

Visos šalys prieš tapdamos Europos Sąjungos narėmis buvo Europos Tarybos narėmis, jomis yra iki šiol, pasakoja ambasadorius. Tiek Europos Sąjunga, tiek Europos Taryba naudoja tą pačią simboliką – vėliavą mėlyname fone su 12 auksinių žvaigždžių ir tą patį himną. Europos Taryba įsikūrusi Strasbūre, kur yra ir viena iš Europos Parlamento būstinių.

Tačiau Europos Taryba vienija beveik dvigubai daugiau narių – 46 ir per konvencijas nustato pagrindinius standartus, normas žmogaus teisių, demokratijos ir teisių viršenybės srityje, aiškina A.Krivas. Plačiausiai žinoma Europos žmogaus teisių konvencija, tačiau jų yra daug specializuotų įvairioms sritims.

„Europos Taryba viena iš nedaugelio tarptautinių organizacijų, kurios prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą rado savyje ir politinį ryžtą, ir organizacinį resursą priimti reikalingus sprendimus ir pašalinti Rusijos Federaciją iš savo narių tarpo.“ – pabrėžia ambasadorius.

Teiginiai, kad Rusija neva pati išėjo iš organizacijos yra netiesa ir proputiniškas naratyvas, neabejoja ambasadorius, Rusijos narystė buvo suspenduota kitą dieną po agresijos pradžios ir dviem savaitėm vėliau vienbalsiu sprendimu Rusija buvo pašalinta iš organizacijos narių. 

Rusija pašalinta iš ET. DW nuotrauka.

Tas drąsus žingsnis aiškiai pozicionavo ET kaip vertybinę organizaciją, remiančią Ukrainą kovoje prieš invaziją, ir suteikė organizacijai naują kvėpavimą, kuri ne tik deklaracijomis, bet veiksmais tai įrodo, tiki pašnekovas.

Naujas etapas, vedamas Lietuvos

ET gyvavime prasideda naujas etapas, sako ambasadorius, ir tam naujam etape reikalingos naujos politinės gairės, kurios patvirtintos 2023 m gegužę Islandijoje vykusiame viršūnių susitikime, kur susirinko visų 46 valstybių vadovai. Toks susitikimas organizacijos istorijoje tik ketvirtas nuo jos įkūrimo 1949 metais. 

Visos svarbiausios gairės – apie paramą Ukrainai, atsakomybę už agresiją ir tarptautinius nusikaltimus, apie Ukrainos vaikų likimą, akcentuojant tuos vaikus, kurie neteisėtai išvežti į Rusiją, Baltarusiją, neteisėtai įvaikinti, kuriems plaunamos smegenys, siekiant iš jų užauginti Rusijos režimo parankinius, kurie nejaučia ukrainietiško identiteto, pasakoja A.Krivas.

Šis viršūnių susitikimas apibrėžia ir būsimo Lietuvos pirmininkavimo, kuris tęsis šešis mėnesius nuo šių metų gegužės iki lapkričio, gaires. Gegužę Lietuvai iš Lichtenšteino perėmus pirmininkavimą daugiausia dėmesio ir ketinama skirti ET paramai Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

75-erius metus švenčiančioje organizacijoje nuotaikos nešventinės dėl geopolitinės situacijos.

Europos Taryba turi ir finansinius, ir organizacinius įrankius veikti, sako ambasadorius. Metinis jos biudžetas apie 100 milijonų eurų, ir nors tai nėra labai didelė suma, svarbu, kaip juos panaudoji, neabejoja Andrius Krivas.

Ambasadorius Andrius Krivas

Parama Ukrainai teikiama pagal veiksmų planą, kuris vadinasi „Atsparumas, atkūrimas, atstatymas“. Pagal jį parama teikiama Ukrainos demokratinėms institucijoms, bendruomenėms, nukentėjusioms nuo karo, daug dėmesio skiriama specialistų apmokymui, kovai su korupcija ir kitokiai ne karinei paramai. ET tiesiogiai remia savo narės Ukrainos pasirengimą stoti į ES. 

Europos Taryba kuria žalos, kurią padarė ir daro Rusija Ukrainai, registrą. Jau netrukus atsiras galimybė nukentėjusiems fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paraiškas kompensacijai. Į registrą bus galima kreiptis ne tik dėl sunaikinto visuomeninio turto, pastatų, žalos gamtai, bet ir žmonėms netekusiems namų ar patyrusiems kitą žalą.

Kuriamas ir mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad žala būtų kompensuota iš agresorės Rusijos lėšų. Prie šių veiksmų turės prisidėti ir nuo gegužės pirmininkausianti Lietuva. 

„Mes tam ruošiamės“, – sako ambasadorius.

„Vienas iš mūsų pirmininkavimo prioritetų bus plėsti šalių dalyvavimą registre, kuris yra labai gera priemonė, tačiau turi būti užtikrinama, kad žala bus kompensuojama ir užtikrinama atsakomybė tų politikų ir tų jėgų, kurie tą žalą padarė. Tad galvojama apie kompensacijos mechanizmą ir apie Ypatingojo tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimui steigimą.“ – aiškina A.Krivas.

„Labai skaudi ir jautri tema, kuri yra Europos Tarybos dėmesio centre – Ukrainos vaikai, siekiama pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimo. Mums tai yra labai svarbu ir vertinama kolegų ukrainiečių“. – pasakoja ambasadorius.

Europos žmogaus teisių teismas

Labiausiai žinoma Europos Tarybos įsteigta institucija – Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), kuris dabar nebėra ET dalis, tai nepriklausoma institucija. Tačiau ET prižiūri, kaip teismo sprendimai įgyvendinami šalyse narėse.

Bylų EŽT Teisme apie 60 tūkstančių – jų yra prieš visas valstybes nares, tačiau Lietuva viena iš „pirmaujančių“.

„Lietuvoje statistiškai pagal gyventojų skaičių bylų daugiau nei kitose valstybėse, tačiau Lietuva labai neblogai atrodo teismo sprendimų įgyvendinimo prasme“, – sako A.Krivas.

„Žymiausia byla – Rolando Pakso. Mums tai užtruko dešimt metų ir prireikė Konstitucijos pakeitimo, bet sprendimas buvo įgyvendintas“, – istoriją primena ambasadorius.

Daugelis dabar nagrinėjamų bylų ar jau priimtų sprendimų prieš Lietuvą vienaip ar kitaip susiję su LGBT+ bendruomenės teisių įgyvendinimu. 

„Yra ką tobulinti Lietuvos įstatyminėje bazėje šiuo klausimu ir tas darbas reikalauja atidaus priėjimo, teisės aktų  pakeitimo, bet svarbiausia – politinės valios, o ji formuojama bendro visuomenės nusistatymo pagrindu. Manyčiau, kad formuoti viešąją opiniją, teikiant objektyvią, mokslu paremtą informaciją, informaciją apie kitų valstybių praktiką, irgi yra mūsų institucijų užduotis siekiant greitesnio ir pilnesnio EŽTT sprendimų įgyvendinimo“, – sako ambasadorius.

Lietuvai yra tekę mokėti ir kompensacijas pralaimėtose bylose. Viena jų – „Zubaida prieš Lietuvą“, kai CŽV kalėjime Lietuvoje kalėjusiam asmeniui buvo priteista kompensacija, kuri siekė keliasdešimt tūkstančių eurų.

Teks ieškoti sprendimų dėl karinės tarnybos

Dar viena sritis, kurioje Lietuvai reiks ieškoti sprendimų – būdų pakeisti karinę tarnybą civiline, jei jos atlikimas neatitinka žmogaus religinių įsitikinimų.

„Jau turime pora bylų, vienoje priimtas sprendimas, kita byla nagrinėjama, bet joje panaši situacija į jau išagrinėtą, tad galima tikėtis panašaus sprendimo“, – tikisi ambasadorius. – „Lietuvos institucijų užduotis dabar – sukurti realią civilinę tarnybą, kaip alternatyvą karinei tarnybai tais atvejais, kai dėl religinių ar kitų sąžinės įsitikinimų asmuo tikrosios karinės tarnybos atlikti negali.“

Dar vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų bus bendradarbiavimo su Baltarusijos ir Rusijos demokratinėmis jėgomis skatinimas, ypač Baltarusijos, kuri niekada nebuvo priimta į Europos Tarybą, nes neatsisakė mirties bausmės. Tiesa, tai tik viena iš demokratijos problemų, kurių šioje šalyje daugybė. 

Europos Taryba kažkada turėjo savo ofisą Baltarusijoje, kuris žmogaus teisių padėčiai šioje šalyje blogėjant, iš šalies buvo išprašytas. 

„Dabar įsteigta kontaktinė grupė darbui su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, Parlamentinė Asamblėja atvėrė savo duris Baltarusijos demokratinėms jėgoms ir Pereinamojo komiteto vadovei Svetlanai Cichanouskajai,“ – su S.Cichanouskaja ambasadorius jau du kartus buvo susitikęs per nepilnus du darbo mėnesius.

Viena pagrindinių žinučių, kurias S.Cichanouskaja atvežė, kad Europos Taryba yra naujos demokratinės Baltarusijos ateitis, pasakoja A.Krivas. 

„Reikia daugiau Baltarusijos Europos Taryboje ir daugiau Europos Tarybos Baltarusijoje“, – tokią žinutę  atvežė Baltarusijos opozicijos lyderė. Būsima narystė ET įžvelgiama kaip kelias į narystę Europos Sąjungoje.

Glaudūs ryšiai su vietos lietuvių bendruomene

Europos Tarybos atstovybė palaiko glaudžius ryšius su vietos lietuvių bendruomene.

Ambasadorius Andrius Krivas prie Lietuvos atstovybės

„Sąsajos su lietuvių bendruomene labai glaudžios“, – džiaugiasi ambasadorius, Bendruomenė čia yra didelė, dinamiška, labai patriotiška, labai profesionali ir labai gyvai besidominti tuo, kas vyksta ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje, ir Europoje“, – gražių žodžių čia gyvenantiems lietuviams negaili ambasadorius. 

Beje, Strasbūro lietuvių sąjungos pirmininkė – alytiškė, Alytaus ambasadorė Jolita Šilanskienė.

Nuo pirmos savo veiklos savaitės ambasadorius A.Krivas įsitraukė į lietuvių bendruomenės veiklą ir renginius. Lietuvių bendruomenėje yra ir puiki gidė Liudmila Edel, o čia įkurta Elzaso – Lietuvos bendrija, vadovaujama Filipo Edelio, gilinasi į šalių bendradarbiavimo istoriją, apie tai pasakojo ir radijas FM99. 

„Bendruomenė visada yra šalia, mes dirbame kartu, kviečiamės vieni kitus į bendrus renginius, turime bendrus tikslus ir kartu mylime Lietuvą“, – šilta gaida pokalbį pabaigia ambasadorius Andrius Krivas.

Europos Taryba – Strasbūre 1949 m. įkurta pagrindinė Europos žmogaus teisių organizacija, turinti 46 valstybes nares. Visos valstybės narės yra pasirašiusios pagrindinį Europos Tarybos susitarimą – Europos žmogaus teisių konvenciją.

Lietuva Europos Tarybos narė nuo 1993 m. ET Ministrų komitetui pirmininkaus nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki lapkričio, šis pirmininkavimas bus antrasis istorijoje.

Kitos naujienos

Kokie pagrindiniai iššūkiai buvo šią kadenciją Europos Parlamente, Europos saugumas, karas Ukrain...

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Va...

Alytuje gyvenantys vaikų tėvai ir toliau ieško būdų, kaip išlaikyti savo vaikus darželiuose. Nors...

Alytaus policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl galimo moters išžaginimo Alytuje. Kaip pranešė Alytaus ap...