Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Vaiko teisių gynėjai pastebi, jog iki šiol saugumo vaikui labiausiai trūkdavo jo artimiausioje aplinkoje, tačiau jau kuris laikas ryškėja naujos tendencijos – smurtas persikelia už namų ribų, o patys vaikai, vis jaunesnio amžiaus, aktyviai smurtauja tarpusavyje. Neretai žodiniai konfliktai perauga ir į fizinius veiksmus, o patyčių sulaukia netgi vaikai, gyvenantys išsiskyrusiose šeimose arba bandantys užsidirbti pinigų po pamokų.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, šiandien nėra tokios erdvės, kur vaikas galėtų jaustis visiškai saugus ir apsaugotas nuo smurto. Nors fizinio smurto atvejų, kuriuose nukenčia vaikai, užfiksuojama daugiausiai, visgi dideliu aktyvumu tarp vaikų pasižymi ir patyčios.
„Jeigu anksčiau didžiausia grėsmė vaikui patirti patyčias kildavo viešoje erdvėje, pavyzdžiui, mokykloje, būrelyje ar namų kieme, tai šiuo metu patyčios sparčiai persikelia į socialinius tinklus. Dažnai kitapus ekrano vykstančios patyčios būna netgi stipresnės nei realybėje, nes jų iniciatorius gali veikti drąsiau, sulaukti daugiau palaikytojų, o patyčioms pasirinktas turinys turi galimybę sklisti plačiai ir nesustabdomai. Pavyzdžiui, sužinome, jog į elektroninę erdvę patenka asmeninės vaikų nuotraukos, kurios buvo skirtos tik siauram draugų ratui, arba slapta nufilmuoti jautrūs vaizdo įrašai. Tokio pobūdžio vaizdinė medžiaga gali lengvai tapti ne tik viešu patyčių objektu, bet ir seksualinio smurto įrankiu“, – sako I. Skuodienė.
Patiriamas smurtas vaikus priveda iki savižalos, kartais tenka keisti gyvenamąją vietą
Tarnybos vadovė mini daugiau pavyzdžių, kurie vaiko teisių gynėjus pasiekia kaip pagalbos prašymai iš pačių vaikų bei jų artimųjų. „Patys vaikai mums praneša apie iš bendraamžių girdimus nuolatinius žeminimus, prasivardžiavimus, kurie vaikus priveda net iki savižalos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl vaikų patiriamų žodinių užgauliojimų ar grubių fizinių veiksmų, šeimos priima sprendimus persikelti gyventi į kitą miestą, pakeisti visą socialinę aplinką, mokyklą“, – vardija I. Skuodienė.
Pasak jos, vaiko teisių gynėjams reaguojant į tarp vaikų kilusias smurtines situacijas pastebima, kad dažniausiai tarpusavio nesutarimai prasideda „apsižodžiavimais“, tačiau neretai jie stiprėja bei virsta susistumdymais ir grumtynėmis. Tad visuomet labai svarbu vertinti smurtines situacijas ir suteikti pagalbą abiem įvykio dalyviams – tiek nukentėjusiam, tiek smurtavusiam.
„Bendraudami su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet stengiamės surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis. Verta prisiminti, kad aplinka, kuri supa vaiką, yra labai reikšminga jo elgesiui, bendravimui, gebėjimams. Tad siekdami padėti vaikui, ypatingą dėmesį skiriame ir jo šeimai, iš kurios vaikas susirenka įvairias patirtis, atliepia matomą pavyzdį, atkartoja pažįstamus elgesio modelius. Tėvai turėtų būti vaiko „greitoji pagalba“ – ne tik šeimoje skiriant dėmesio prevenciniams pokalbiams, mokant vaiką empatijos ir taikių būdų spręsti konfliktus, bet ir stengiantis išbūti kartu su vaiku jo sunkumuose – jį išklausant, girdint, atliepiant jo emocijas“, – sako I. Skuodienė.
Psichologė pataria vaikams rasti bent vieną žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti
Psichologė, psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler pažymi, jog patyčios yra kompleksinis fenomenas, susijęs su agresija, kuri nukreipiama į kitus, bandant atpažinti, kur yra savas, o kur svetimas. Pasak jos, dažnai patyčiomis akcentuojama tai, kas nesutampa su dauguma ir kelia nepatogumą: žmogaus ypatybės, jo išskirtinumas, pavyzdžiui, kitokia odos spalva, su dauguma nesutampanti nuomonė, neįprasta išvaizda ir pan.
„Pabrėždamas šiuos skirtumus žmogus tarsi bando pakelti savo savivertę pasakydamas, jog tu esi žemiau, o aš – aukščiau. Kartu tai leidžia jam panaudoti savo susikaupusią vidinę įtampą, virtusią susierzinimu ar pykčiu, kuriuos išlaisvinti žodžiais ar fiziniais veiksmais yra kur kas lengviau ir greičiau, nei bandyti susireguliuoti savo emocinę savijautą meditacijų, atpalaiduojančios muzikos ar sporto pagalba“, – sako doc. dr. Asta Adler.
Pasak jos, patyčių forma išreikštas vaiko susierzinimas gali atspindėti jo patiriamus įvairius sunkumus – nesutarimus šeimoje, tėvų priklausomybes, šilumos ir dėmesio stygių, mokymosi iššūkius ir kt.
Nors psichologė pastebi, kad šiuolaikiniai vaikai ir jaunimas vis geriau geba atpažinti patyčias ir atsilaikyti prieš jas, nubrėždami savo asmenines ribas ir neleisdami kitam žmogui jų peržengti, tačiau sprendžiant patyčių ir kitokių formų smurto problemą, vaikams išlieka labai svarbi aplinkinių pagalba ir palaikymas.
„Kiekvienam vaikui labai svarbu atrasti ir turėti šalia savęs tokius žmones, kurie jam būtų atramos šaltinis. Žinoma, visuomet norisi, kad tie žmonės būtų vaikui patys artimiausiai, pavyzdžiui, tėvai, kuriais vaikas galėtų pasitikėti ir atsiverti. Tačiau jeigu tokio santykio šeimoje nepavyksta sukurti, vaikui svarbu nenusiminti ir emocinės paramos ieškoti kitoje aplinkoje. Tai gali būti ir draugai, kurie nesityčioja, bet padeda atstovėti iššūkius ir yra pasiryžę juos kartu spręsti, arba kiti suaugusieji, galintys išklausyti, patarti. Kartais paprasčiausias kalbėjimasis, savo išgyvenimų pasidalijimas su kitais, leidžia nurimti emocijoms ir protui bei priimti išmintingus sprendimus“, – primena doc. dr. Asta Adler.
