
Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Alytus šiandien dažnai įvardijamas kaip pramonės miestas, tačiau tarpukariu jis buvo pripažintas kurortu. Ši miesto tapatybės dalis ilgainiui primiršta. Istorikai ir bendruomenės nariai sutaria, kad kurorto statusą lėmė ne vien formalūs sprendimai, bet ir išskirtinė gamtinė aplinka, pušynai, švarus oras ir Nemuno pakrantės, kurios čia traukė poilsiautojus. Šioje radijo laidoje „Gyvas miestas“ istorikas Vilmantas Dunderis ir bendruomenės atstovas Linas Jakštonis diskutuoja apie Alytaus kurorto istorinę raidą bei pastangas išsaugoti šį unikalų miesto identitetą.
Pokalbio metu atskleidžiama, kad oficialus kurorto statusas Alytui suteiktas 1933 metais, o jo populiarumą lėmė ne tik vaizdinga gamta bei rasti mineraliniai šaltiniai, bet ir tarpukario geopolitinė situacija, kai Lietuva neteko Druskininkų. Šiandien aktyvūs gyventojai rengia specialų leidinį, kuriame siekia užfiksuoti asmenines gyventojų istorijas ir kultūrinį paveldą, pabrėždami, kad praeities pažinimas yra būtinas šiuolaikinės bendruomenės pamatas. Diskusijos dalyviai pabrėžia, kad kurortas yra ne tik geografinė zona, bet ir ypatinga laisvės bei bendrystės dvasia, kurią siekiama perduoti ateities kartoms.


Kurortas buvo ne tik sveikatinimo, bet ir kultūrinės traukos centras
Pasak istoriko Vilmanto Dunderio, Alytaus, kaip kurorto, atsiradimas buvo natūralus procesas, susijęs su žmonių poreikiu ilsėtis gamtoje
„Būtent miškai ir grynas oras buvo tos sąlygos, kurios skatino žmones rinktis Alytų poilsiui. Šios aplinkybės leido miestui išsiskirti tuo metu, kai Lietuva ieškojo naujų kurortinių vietovių po Vilniaus krašto praradimo,“ – sako V. Dunderis.
Svarbią vietą kurorto gyvenime užėmė infrastruktūra, paplūdimiai, parkai, estrada, visuomeniniai pastatai. Nors Alytus neturėjo tokių išteklių kaip mineraliniai vandenys, jis siūlė kitokio tipo poilsį – ramybę, gamtos artumą ir socialinį gyvenimą. Kurortas buvo ne tik sveikatinimo, bet ir kultūrinės traukos centras, kuriame vyko koncertai, susitikimai, kūrėsi bendruomenės.
Šiandien buvusio kurorto teritorijoje gyvenantys žmonės vis dažniau atsigręžia į praeitį ir ieško būdų ją įprasminti. Bendruomenės iniciatyvos, renginiai ir planuojami leidiniai rodo, kad istorija tampa svarbiu identiteto pagrindu. Linas Jakštonis teigia, kad praeitis yra svarbi.
„Pamatai yra mūsų praeitis – tik ją pažinę galime judėti į priekį,“ – galvoja L. Jakštonis
Įdomu tai, kad nors Alytus oficialiai prarado kurorto statusą, pati „kurorto“ sąvoka išliko gyva žmonių sąmonėje. Vietos gyventojai savo rajoną vis dar vadina kurortu, o bendruomenės stiprumas padeda išlaikyti šį identitetą. Tai rodo, kad kurortas, ne tik administracinis statusas, bet ir gyvenimo būdas, atmosfera, kurią kuria žmonės.
Šiandien, kai vis dažniau kalbama apie miesto identitetą, ši istorija gali tapti svarbiu atspirties tašku. Galbūt būtent ji padės iš naujo atrasti Alytų, kaip vietą, kurioje dera gamta, bendruomenė ir gyva praeities dvasia.









