Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lietuvos savivaldybių tarybose – čekiukų skandalai. 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog esama tarybos narių darbo apmokėjimo tvarka sukuria galimybes piktnaudžiauti. Kas turi trauktis ir prisiimti atsakomybę? Apie tai „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje diskutavo Seimo Antikorupcijos komisijos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vilius Semeška ir žurnalistai Liudas Ramanauskas bei Romas Sadauskas.
„Mes daug metų kalbėjome, kad reikia atiduoti kuo daugiau valdžios savivaldybėms ir taip stiprinti savivaldą. Tai ta savivalda turėjo galimybę susitvarkyti tarybos narių veiklos apmokėjimo tvarką kaip tik nori. Ir pasitvarkė taip, kad dabar Andrius Tapinas traukia tas istorijas vieną po kitos“, – kalbėjo žurnalistas R. Sadauskas.
Jis retoriškai klausė, koks rinkėjui skirtumas, kaip tarybos nariai pasidalina jo sumokėtus pinigus tarpusavyje, kai jie vis tiek atsiduria politikų kišenėse. Žurnalisto teigimu, jam, kaip rinkėjui, nėra didelio skirtumo ar tai bus padaryta algos, ar veiklos išlaidų kompensavimo būdu.
„Čia jums nėra, o mūsų klausytojams pats faktas, kad tarybos nariai gauna atlyginimus, buvo staigmena“, – sakė L. Ramanauskas.
Seimo narys V. Semeška teigė, kad visuomenininko A. Tapino plataus masto tyrimas atskleidė, jog įstatymų leidėjai pasitikėjo savivaldybėms ir atidavė joms pačioms taip susireguliuoti apmokėjimo sistemą, kad ji nekeltų abejonių.
„Savivalda šiuo atveju susimovė – nepateisino tų lūkesčių. Mes matėme, kad ydinga ne tik pati reglamentavimo sistema, bet ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo kontrolė“, – kalbėjo V. Smeška.
Paklaustas L. Ramanausko, kaip tokia savivaldybių veikla galėjo neužkliūti Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo narys sakė, kad šie pareigūnai daugiau prižiūri savivaldybių tarybų sprendimų teisėtumą. Tačiau jam neaišku, ką veikė savivaldybių kontrolieriai ir tarybų kontrolės komitetai, etikos komisijos.
„Akivaizdu, kad savivaldoje savi valdo savus. Matyt ta sistema taip tenkino visus, kad niekas nenorėjo kontroliuoti ir pamatyti tas ydas, kurios dabar yra visiems labai akivaizdžios“, – teigė Seimo narys.
Demokratijos sarginio šuns vaidmens neatliko ir vietinė žiniasklaida, kuri, R. Sadausko nuomone, yra leisgyvė ir maitinasi savivaldybių viešinimo lėšomis.
„Jeigu niekas iš tarybų narių nekėlė dėl to triukšmo, tai nueiti ir patikrinti, kaip viešieji pinigai pasidalinami tarpusavyje, vietiniai žurnalistai neturėjo galimybės. Mes matome, kaip dabar A. Tapinas iš daugelio savivaldybių tuos duomenis išsireikalauja tik grasindamas teismais. Visada toks informacijos neteikimas buvo motyvuojamas Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Tai nebuvo ypatingai įdomu vietinei žiniasklaidai, nes ir jos skaitytojams – savivaldybių tarybų rinkėjams – nebuvo labai įdomu“, – pasakojo žurnalistas. L. Ramanauskas pateikė pavyzdį, kaip savivaldybės tarybos narė per 4 metus gavo 48 tūkst. eurų.
„Žinant algų dydžius regionuose, tai vis dėlto yra solidi suma“, – pastebėjo L. Ramanauskas.
V. Semeška pasakojo peržiūrėjęs kai kurias tarybos narių ataskaitas ir aptikęs ten „protu nesuvokiamų“ faktų. Pasak Seimo nario, didžiąją ataskaitų dalį sudaro „darbas su dokumentais“.
„Toks įspūdis, kad kompiuteryje buvo 4 valandas paliktas atverstas dokumentas ir užrašė, kad tiek dirbo. Jeigu vietos gyventojams neįdomu, jeigu nėra nešališkos „ketvirtosios valdžios“, kuri negali egzistuoti toje savivaldybėje, kaip, pavyzdžiui, Druskininkuose, kur vadovybė, netiesiogiai finansuoja vieną laikraštį. Tada rinkėjui atrodo, kad viskas gražu, nes šviesiomis spalvomis piešiama vietinė valdžia. Atsiduriame sovietinio kolchozo būsenoje, kaip pasakė profesorius Vytautas Landsbergis, kai iš trijų kombinuotųjų pašarų maišų vieną parsinešdavo namo. Tai kažkas panašaus vyksta. Labai gaila, kad savivalda nesusitvarkė ir Seimui reikia įsikišti“, – apgailestavo politikas.
V. Semešos teigimu, tiktai rinkėjai ir pilietinė visuomenė gali išsireikalauti skaidrumo.
„Mes gimėme sovietiniame kalėjime ir tas mentalitetas iš mūsų galvų taip lengvai neišgujamas. Sovietinio mentaliteto sužaloti bus ir mano vaikai, ir anūkai. Iš ten ir noras pasinaudoti viešaisiais pinigais. Pedagogas gauna tūkstantį eurų dirbdamas nuo ryto iki vakaro, o tarybos narys prisirašo „darbo su dokumentais“ valandų ir pasiima tą patį tūkstantį. Ar tai yra sąžininga? Manau, kad ne“, – sakė V. Semeška.
Seimo narys priminė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba kasmet pristato ataskaitas apie korupcijos lygį savivaldybėse, neva viskas ten labai gerai. Į tai L. Ramanauskas atsakė, kad paskelbtame Korupcijos žemėlapyje apklausti žmones savivaldybes mini tarp labiausiai korumpuotų institucijų.
R. Sadauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos politinės partijos į čekučių skandalą sureagavo labai skirtingai.
„Tėvynės sąjunga tai pavertė savo vyriausybės, o dabar jau ir Seimo krize. O štai opozicinės partijos, kurios opozicijoje yra tik nacionalinei valdžiai, bet pačios valdo daugumą savivaldybių, sureagavo labai ramiai – pasinaudojo proga paversti skandalą konservatorių krize. Pati čekučių istorija bus sureguliuota nustatant tarybų narių algų dydį Seime, bet ja pasinaudojant bus nušluota dabartinė valdančioji dauguma. Ar rinkimai bus pirmalaikiai, ar ne, bet po šito skandalo tos valdančiosios daugumos jau neliks. Po rinkimų jie tikrai nebus valdančiojoje daugumoje. Matome ir pirmuosius skandalo pradžioje atliktus sociologinius tyrimus, kur TS-LKD nukrito iš antrosios vietos į ketvirtą. Tai pakeis visą politinę sistemą. Ar ji taps geresnė?“, – klausė R. Sadauskas.
Laidos dalyviai aptarė Lietuvos savivaldybių asociacijos vaidmenį ir jos vadovo, Jonavos rajono savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus reakciją į A. Tapino paviešintus skandalingus faktus. Diskusijos metu dar nebuvo žinoma, ar M. Sinkevičius bus perrinktas dar vieną kadenciją vadovauti LSA.
„Lietuvos savivaldybių asociacija žino iki detalių, kodėl taip vyko, kodėl nebuvo imtasi jokios kontrolės ir dabar nori nusiplauti nuo šitos atsakomybės. M. Sinkevičius pripažino, kad neteisėtai naudojo pinigus, grąžino į biudžetą keletą tūkstančių. Ir viskas? Šitoje valstybėje tikrai nėra viskas gerai, jeigu rinkėjai atleis ir toliau balsuos. Mes matėme, kaip teisiami už korupciją arba net nuteisti asmenys laimi merų rinkimus. Jeigu visuomenei tai yra gerai, tai joks politikas jos nepakeis“, – kalbėjo V. Semeška.
Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
