Pilietiškumo dėlionė: kova dėl Ukrainos NATO koridoriuose ir Vilniaus centre

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Liepos 11-12 dienomis Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas kėlė dideles viltis dėl Ukrainos, nors iš žmonių, politikų realiai susiduriančių su tokiais sprendimais ar dalyvaujančiais jų priėmime, kaip ir analitikų, daugiau girdėjosi atsargūs vertinimai ir niekas nedrįso prognozuoti, kad Ukraina sulauks pakvietimo į NATO jau Vilniuje. Geriausiu atveju, Vašingtone po pusmečio.

Tačiau viešojoje erdvėje vyravo kitokios nuotaikos. „Pilietiškumo dėlionėje“ diskusija apie tai ir apie visuomenės pastangas, ką gali nuveikti vienas žmogus dėl šalies laisvės. FM99 radijo studijoje „Pilietiškumo dėlionės“ svečias Arkadijus Vinokuras ir žurnalistai Romas Sadauskas, Liudas Ramanauskas bei Vilija Kvedaraitė.

Sutikimo rezultatų vertinimas blaivėja

Viršūnių susitikimo rezultatus jau pakomentavo visi kas netingėjo ir vertinimai nuosekliai blaivėja, sako žurnalistas Romas Sadauskas.

„Komunikacija nebuvo stiprioji šio susitikimo pusė ir mūsų viešojoje erdvėje priartėjus NATO susitikimui vis dar kalbėjome apie senus Vilniaus troleibusus, lėšų įsisavinimą, indus iš kurių valgys svečiai, o apie turinį, kas ten bus svarstoma, tokios diskusijos kaip ir nebuvo“, – pastebi R.Sadauskas. – „Paskui užgriuvo visuomenininkų akcija, kad čia tuoj pat atitempsim Ukrainą į NATO, vėliavos nešimas, viskas gražu, entuziazmas ir tos svajonės truputį nustelbė visa kita, planus, kas iš tikrųjų buvo svarstoma ir ko buvo galima tikėtis“.

Anot Romo, net patys ukrainiečiai sekant jų viešąją erdvę žiūrėjio kiek blaiviau ir, išskyrus pavienius entuziastus, nesitikėjo staigiai atvertų durų į NATO Vilniuje.

Emocinis fonas viešoje erdvėje kilo, tačiau tokie sprendimai priimami kitur ir tai vyksta už uždarų durų, priminė Liudas Ramanauskas. Įtampą NATO koridoriuose sukėlė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viešas pareiškimas tviteryje, kur jis nutekintą susitarimo tekstą dėl Ukrainos pavadino absurdu.

Tie žodžiai, tikėtina, buvo skirti labiau Ukrainos vidaus auditorijai ir nepamatuota, kokią įtaką turės NATO valstybių vadovams arba kaip spaudimo priemonė gauti tai, ką Ukraina ir gavo – septynių pasaulio galingiausių valstybių pažadą raštu padėti Ukrainai ir kitą konkrečią karinę pagalbą.

Galiausiai ir Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Ukrainai susitikimo rezultatai labai geri, o iš Vilniaus namo jis parveža Ukrainos saugumo garantiją.

Pirmadienio mitingai už Ukrainą

Ukrainos palaikymo iniciatyvų Lietuvoje netrūko. Nuo Vilniaus nuspalvinto Ukrainos dvispalvėmis iki bėgikų atneštos iš fronto Ukrainos vėliavos į pilną aikštę žmonių, kur koncerte kalbėjo ir atvykęs Volodymyras Zelenskis.

Arkadijus Vinokuras – žurnalistas, aktorius, publicistas, rašytojas, prieš daug metų gyvendamas Švedijoje, Stokholme pradėjo organizuoti mitingus už Lietuvos laisvę. Ir rengė juos tol, kol Lietuva atgavo laisvę. Dabar jis rengia pirmadienio mitingus dėl Ukrainos.

Vilniuje vykstančių mitingų tikslas – nepamiršti tų, kurie aukoja savo gyvybę už taiką šalyje, už tai, kad ant žmonių galvų nekristų bombos ir nebūtų naikinami gimtieji namai. Dabar A. Vinokuras kovoja ir buria žmones, kad šie galėtų skleisti palaikymo žinią Ukrainos žmonėms.

Nieko nedarymas prilygsta nusikaltimui

Pirmadienio mitingai pasak, Arkadijaus Vinokuro, veikia visuomenės nuomonę: „Tikslas yra skambinti varpais, kad karas vyksta ir jis nesibaigė, negalima to pamiršti. Visuomet yra žodžiai ir palaikymas, kuris pastato pasaulį ant kojų, todėl turi būti kalbama ir palaikymas turi būti skleidžiamas.“

Nieko nedarymas prilygsta nusikaltimui, mano pašnekovas.

„Aš nenoriu stovėti šalia, nes stovėjimas šalia yra tas pats nusikaltimas kaip tai, kas nusikaltimą vykdo”, – neabejoja Arkadijus.

„Realybė turi diktuoti sąlygas, problema yra kaip konstruojame realybę”, – savo vertinimus apie dabartinę Vakarų politiką sako A. Vinokuras. Didžiosios valstybės gyvena įstrigę dogmose su šaltojo karo politikos požiūriu. Jiems sunku susitaikyti, kad susidūrė ne su, nors ir diktarūra, bet besilaikančia tam tikrų taisyklių, kokia buvo Sovietų Sąjunga, o su elementariu banditu iš gatvės ir mafijine sistema, piktinasi Arkadijus.

Vakarai galbūt modeliuoja geriau už mus, svarsto R.Sadauskas: „Kokią moralinę teisę mes turim aiškinti vokiečiams, kai mes pirmaujam tarp apeinančių sankcijas, kai mūsų kai kurių miestų merai turi verslus ten“.

„Čia ne moralinis dalykas, mes kalbam apie išgyvenimą, kaip mums padaryti, kad ant mūsų galvų bombos nekristų ir mūsų moterų neprievartautų“, – teigia Arkadijus. „Tačiau JAV tai negresia, o mes esam jų teikiamo saugumo vartotojai, už tai moka amerikiečių mokesčių mokėtojai“, provokuoja Romas.

Tačiau JAV turi savo institucinę atsakomybę, neabejoja A.Vinokuras.

Atsakomybė nėra tik institucinė, sako Vilija Kvedaraitė, asmeninė atsakomybė nei kiek ne mažiau svarbu, nes politikų sprendimus lemia visuomenės nuomonė ir tai, ką daro kiekvienas šalies pilietis, kokių veiksmų imasi žmonės.

„Argi sunku paimti šimtą pilotų, duot jiems šimtą F-16, jie įsirašytų į legioną, užpieškite ukrainiečių simbolius ir pirmyn, kur problema? Karas užsibaigs per savaitę ar tris ir rusai nieko nepadarys“ – piktinasi Arkadijus. – „Turi įvykti lūžis, mes turim šaukti visa gerklę, kad kuo greičiau duotų visą ginkluotę.“

Žurnalistas A. Vinokuras teigia: „Mes žinome, kad laisvė kainuoja. Mes mokėjome laisvės kainą, todėl kiekvienas žmogus ateina į mitingą ir kažką daro, prisideda. Mitingai yra žmonėms, kurie galbūt neturi ką atiduoti fiziškai ar finansiškai, bet jie gali susiburti ir būti kartu, priminti kas vyksta pasaulyje.“

Vilniečiai niekada neklysta

Romas Sadauskas A.Vinokurą vadina sąžinės balsu: „Kol yra tokių žmonių, kaip Arkadijus, viešai reiškiančių poziciją ir palaikymą Ukrainai, tokie žmonės formuoja nuomonę apie Lietuvą, kitaip tai galėtų daryti tie, kas pažeidinėja sankcijas.“

Žmonės suvokdami savo atsakomybę tampa bendru kūnu, neabejoja Arkadijus: „Kritinė dalis Lietuvos yra bendras kūnas. O yra kita dalis Lietuvos, aš apie tai parašiau naują knygą „Taksi Kristaus išpažintis“ apie šalį, kurioje nėra lietuvių, tiktai vilniečiai. O vilniečiai niekada neklysta ir neturi ydų. Ir jie turi problemų, nes visi, kurie turi ydas, yra ne vilniečiai, o lietuviai. Ir jie tokie tolerantiški, kad toleruoja tik vieną žydą ir tik todėl, kad jis prikaltas prie kryžiaus“.

Klausykite visą diskusiją!

Tiesiogiai #FM99 eteryje ir Youtube live kas antrą antradienį 10.15 val., laida kartojama trečiadienį 18.15 val, šeštadienį 10.15 val, sekmadienį 12.15 val.

Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.

Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.