Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Antradieniais „FM99“ eteryje klausykite „Pirmo puslapio“. Laidos metu Emilis Lingė kalba apie pačias aktualiausias dienos naujienas, įvykius šalyje ir pasaulyje. „Pirmame puslapyje“ – spaudos apžvalga, analitika, specialistų ir straipsnių autorių komentarai.
„Šiaulių kraštas“: Šiandien sukanka 75-eri metai nuo pirmųjų masinių trėmimų – 1941 metų birželio 14-osios nakties. Tremtinių istorijos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo panašios: naktinis beldimas į duris, gyvuliniai vagonai, skurdi buitis, sunkus darbas, alkis, tėvynės ilgesys. Iš tiesų po kiekviena slypi atskiras tremtį išgyvenusio žmogaus pasaulis: jo skausmas, netektis, praradimas. Ir tą pasaulį geriausiai supranta tik kitas tremtinys. Šiauliečio Valentino Kemėšio tremties istorija prasidėjo 1949 metų kovo 25 dieną, kai iš Anykščių rajono Elmininkų kaimo ištremta daugiavaikė ūkininkų Broniaus ir Jadvygos Kemėšių šeima. Į tremtį su tėvais išsiųsti trys nepilnamečiai – Algimantas, Vytautas ir Valentinas, išvakarėse grįžę namo pavasario atostogų. (…) Iki šiol Valentinui Kemėšiui skaudžiausias tremties momentas – ginkluotų kareivių ir stribų apsupta sodyba ir pranešta žinia, kad šeima tremiama iš namų. (…) „Grįžus į Lietuvą nustebino, kiek daug žmonių susitaikė su okupacija, pataikavo sovietų valdžiai, veidmainiavo. Mes stengėmės nesireklamuoti, kad esame buvę tremtiniai, tačiau viduje jautėmės visai kitokie negu „tarybinė liaudis”, todėl niekada netikėjome propaganda. Ypač mieli būdavo susitikimai su likimo draugais”,- sako Valentinas Kemėšis.
„Lietuvos rytas“: Liberalų sąjūdis turėtų atvirai pripažinti, kad pas buvusį jo lyderį Eligijų Masiulį aptikta krūva eurų – galimi partijos juodosios kasos pinigai. Tuo įsitikinusi savaitgalį į Liberalų sąjūdžio valdybą išrinkta trisdešimtmetė Julija Mackevič iš Šalčininkų. Julija Mackevič įtaria, kad apie pinigus, kuriuos teisėsaugininkai rado pas Eligijų Masiulį, galėjo žinoti ir daugiau partijos lyderių. Todėl politikė aštriai kritikavo partijos viršūnėles praėjusį savaitgalį vykusiame suvažiavime, kad įtakingi liberalai viešojoje erdvėje iki šiol svaidėsi parodomaisiais atsiprašymais, šnekėjo apie absoliutų skaidrumą, o sprendimus priiminėjo tik nedideliame rate. (…) „Du ar trys žmonės tarpusavyje susitarė, po to pranešė partijai, kad taip ir bus”.
Lrt.lt: Priekaištų iš prezidentės dėl pertvarkų vengimo ir negebėjimo susikalbėti su Europos Komisija (EK) sulaukę „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) sako savo iniciatyva negalintys vykdyti EK pasiūlymo išskaidyti bendrovę. Tai – įmonės akcininkės, valstybės, prerogatyva, pažymi LG generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas. Savo ruožtu LG kontroliuojančios Susisiekimo ministerijos vadovas Rimantas Sinkevičius sako, kad infrastruktūros valdymo išskaidymas į atskiras įmones nėra vienintelis galimas pertvarkos modelis. „Valstybe valstybėje virtusių LG vengimas persitvarkyti ir negebėjimas susikalbėti su EK mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją“, – savo metiniame pranešime praėjusią savaitę kalbėjo Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvos žinios“: Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai viliasi, kad britų sprendimas referendume dėl ateities Europos Sąjungoje bus apgalvotas ir racionalus. Tačiau mūsų tautiečiai neslepia išgyvenantys ne tik dėl asmeninių priežasčių, bet ir dėl visos Bendrijos perspektyvų. (…) Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės teigimu, lietuvių nuotaikos dėl artėjančio referendumo įvairios tačiau jomis per daug nesidalijama. „Tema tarsi ignoruojama, niekas nežino, kaip bus, ir gal net bijoma galvoti, kaip gali būti”,- pažymėjo ji. Anot Dalios Asanavičiūtės, bendruomenė ketino surengti diskusiją dėl galimų referendumo baigties pasekmių, bet niekas iš rimtų Didžiosios Britanijos ir Lietuvos politikų bei politologų nesutiko joje dalyvauti. „Niekas, išskyrus politikus populistus, neišdrįso apie tai kalbėti”- sakė bendruomenės vadovė.
„Kauno diena“: Prieš Kauno apygardos teismą vakar stojo šiuo metu Palangoje gyvenanti medicinos mokslų daktarė Rūta Liesienė, kaltinama rengimusi nužudyti sutuoktinį. Pasak šią bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, tai 43-ejų R.Liesienė dariusi iš savanaudiškų paskatų – siekdama užvaldyti su sutuoktiniu įgytą turtą. Šiuo tiksli pagalbon buvo pasitelktas dar vienas asmuo, kuriam ji spėjo sumokėti ir dalį atlygio. R.Liesienė savo kaltės nepripažįsta. (…) Ši melodramos siužetą primenanti istorija, dar kartą patvirtinanti, kad nuo meilės iki neapykantos – tik žingsnis, iškilo viešumon, kai į policiją kreipėsi persekiojamasis.
Delfi.lt: Per paskutinius trejus metus Vilniuje buto nuomos kainos išaugo beveik trečdaliu. Nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad prie nuomos kainų augimo prisideda ir nuolat besisteigiantys ir besiplečiantys paslaugų centrai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai vidutiniškai buto nuoma Vilniuje brango 7,3 proc. Ne ką labiau džiuginantys ir ankstesnių metų kainų pokyčiai: 2014 m. – 7,5 proc., 2013 m. – 7,6 proc. Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per paskutinius trejus metus butų nuomos kainos sostinėje vidutiniškai išaugo 25-30 proc., priklausomai nuo vietos, statybos metų ir pan.
Lrt.lt: Trečiadienį tarptautinių pratybų „Iron Wolf 2016“ dalyviai Gaižiūnų poligone Rukloje, taip pat Kėdainių, Jonavos ir Kauno rajonų teritorijose pradės vykdyti gynybos ir puolimo operacijas. Aktyvioji pratybų fazė – lauko taktinės pratybos prasidės Jungtinių Amerikos Valstijų 173-ios oro desanto brigados karių ir Lietuvos kariuomenės žvalgų išsilaipinimo operacija. Į Gaižiūnų poligoną iš viso parašiutais nusileis apie 400 sąjungininkų karių. Operaciją ant žemės rems pratybose dalyvaujančio vokiečių kariuomenės 291-ojo pėstininkų bataliono kariai, paramą iš oro užtikrins JAV oro pajėgų strateginis bombonešis B-52. Tuo pat metu pratybose dalyvaujantys Danijos divizijos 2-osios brigados 1-ojo husarų bataliono karių pagrindu suformuotos kovinės grupės kariai treniruosis vykdyti vietovės gynybą.
BNS: Vyriausybė iki liepos 1-osios turėtų priimti galutinį sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo 30 eurų iki 380 eurų, nors kai kurie darbdaviai toliau nepritaria jos didinimui. Trišalė taryba, kuri gegužės viduryje nepriėmė vieningos nuomonės dėl MMA didinimo, iki liepos daugiau šio klausimo nesvarstys. Birželio 21 dieną numatyto jos posėdžio darbotvarkėje šio klausimo nėra. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, jog darbdavių nuomonė per mėnesį nepasikeitė – minimalios algos didinimas šiuo metu būtų susijęs su rinkimų pažadais, be to, neišnagrinėta minimalios algos didinimo rizika regionuose. Jo teigimu, pasigendama Vyriausybės iniciatyvos išnagrinėti regioninio verslo galimybes kelti atlyginimo dydį. MMA didinimui Trišalėje taryboje pritarė profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai bei dvi iš 4-ių darbdavių organizacijų: Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Žemės ūkio rūmai. Tuo metu Verslo darbdavių konfederacija ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmai siūlymo nepalaikė. Paskutinį kartą minimali alga 25iais eurais iki 350ies eurų padidinta šių metų pradžioje.
„Lietuvos rytas“: Naktiniame gėjų klube JAV įvykdytos pusšimčio žmonių skerdynės baimę pasėji abipus Atlanto. Prieš eitynes „Baltic Pride”, kurios vyks šeštadienį, nerimą jaučia ir Lietuvos homoseksualai. Po Orlande, Floridos valstijoje, įvykdytų žudynių klube „Pulse” Lietuvos pareigūnai svarsto šiurpų sutapimą: šį šeštadienį Vilniaus centre organizuojamos tradicinės gėjų eitynės „Už lygybę”, paprastai sutraukiančios daug itin aršių homofobų. (…) Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidė, ar kruvini įvykiai Orlande turės įtakos jų darbui šį savaitgalį, kai Vilniuje vyks paradas „Baltic Pride”. (…) Tuo metu Vladimiras Simonko teigė, kad nuolat bendrauja su aukščiausiais policijos vadovais ir neturi jokio pagrindo abejoti Lietuvos pareigūnų profesionalumu.
ELTA: Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose, pagerbė pirmųjų masinių trėmimų bei visų sovietmečio aukų atminimą. Prezidentė dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Prezidentė pabrėžė, kad mums brangus kiekvienas žmogus, kuris buvo brutaliai išplėštas iš Tėvynės ir iš gyvenimo. Niekada jų nepamiršime ir neleisime pamiršti tiems, kurie atsakingi už nusikaltimus – prieš mūsų tautą ir valstybę, prieš žmoniškumą. Prezidentė kviečia šią atminties dieną susikaupti ir įvertinti Lietuvos nueitą kelią, kuriame mūsų tauta išliko nepalaužta, išdidi, kovojanti ir kurianti savo ateitį.
„Lietuvos rytas“: Jei nieko nesupranti, nėra ko ir aiškintis. Tokios pozicijos laikosi į korupcijos skandalą įsivėlę veikėjai. Verslininkas Raimondas Kurlianskis nesuprato įtarimų, o politikas Eligijus Masiulis neseniai iš apklausos išėjo net nesupratęs, ar buvo apklaustas. Prokurorai rašo labai neaiškiai? O gal į prokuratūrą atvykę įtariamieji staiga pamiršta lietuvių kalbą? „Nesupratau” – tampa populiariausiu žodžiu koncerno „MG Baltic” ir politikų korupcijos istorijoje.
„Vakarų ekspresas“: 63 291. Tiek žmonių praėjusiais metais Lietuvoje dovanojo savo kraujo, beveik 40 tūkst. jų – nuolatiniai donorai. Vis dėlto donorų kraujo gydymo įstaigoms nuolat trūksta. Pasak Nacionalinio kraujo centro darbuotojų ir pačių donorų, donorystės idėjai plisti trukdo visuomenėje sklandantys įvairiausi mitai bei stereotipai. Įvairius gandus, baimes ir mitus drąsiai paneigė „Vakarų ekspreso” kalbinti ilgamečiai kraujo donorai.
Laida „Pirmas puslapis“ parengta pagal naujienų agentūrų ELTA ir BNS bei „FM99“ žinių tarnybos informaciją.
