Tapytojas Algirdas Judickas – „Kartais ir pats nesuprantu, ką aš čia kuriu. Tai improvizuoju“.

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Muziejų naktį Alytaus kraštotyros muziejuje buvo atidaryta Algirdo Judicko kūrybos darbų paroda „Sprogimas“. Parodoje eksponuojami ir keli jo sūnaus Mato Judicko darbai. Dzūkijoje gyvenantis tapytojas pristatė paveikslus, atliktus nauja tapybos technika. Ant drobės menininkas komponuoja medį, kitas medžiagas.Medžio drožėjas ir tapytojas Algirdas Judickas sako, kad idėja ant drobės komponuoti medį ir akmenį kilo prieš ketverius metus, škvalui nusiaubus šalia tautodailininko sodybos dalį miško. Tautodailininkas rinko nulaužtas eglių ir pušų šakas, jas džiovino, akmenų rado laukuose ir bandė sudėlioti koliažus.

Kaip rašė Vidas Poškus ” A.Judickas nėra baigęs aukštųjų dailės mokslų, tačiau jo kūryba pasižymi profesionalumu. Manyčiau, taip yra todėl, kad dailininkas, priešingai nei daugelis savamokslių kūrėjų, ypač atidus plastinėms, pirmiausia koloristinėms, problemoms. Esminis dalykas A. Judicko kūriniuose yra spalvos, kurių pagalba jis betarpiškai reiškia savo subjektyvius jausmus. Tapydamas autorius semiasi įkvėpimo iš pačios paprasčiausios natūros.”

„Kartais ir pats nesuprantu, ką aš čia kuriu. Tai improvizuoju“, – sakė tautodailininkas A. Judickas.Kiekvienas paveikslas turi pavadinimą – jie gimsta dar prieš imant teptuką į rankas. Paveikslai ryškūs, didelio formato. A. Judickas, didžąją kūrybinio gyvenimo dalį drožęs kryžius ir šventųjų skulptūras, yra surengęs šešias personalines tapybos darbų parodas.„Tapyba kažkada buvo dėl dūšios. Savotiška svajonė ir.. Medis gal mažiau, medis gal ir virto amatu. Aš manau, kad kryždirbystė yra amatas, arba taikomasis menas.“, – pasakojo A. Judickas.

Pačiomis savo gyvenimo, taip pat ir kūrybos ypatybėmis A.Judickas artimas ekspresionizmo pradininkui V.van Goghui rašė Vidas Poškus” Tarytum savaime dailininko karjerą pasirinkęs autorius didžiąją gyvenimo dalį praleidžia nuošalioje sodyboje netoli Pivašiūnų bažnytkaimio, kurioje drožia kryžius, tapo kasdienybės ir asmeninių išgyvenimų inspiruotus paveikslus. Kaip olandui, lietuvių menininkui kūryba yra šventas aktas. Tapybos tarytum kokios religijos pagalba jis bando pakeisti žmones. Nori padaryti juos geresniais.”