Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kas yra savanorystė? Kiek laiko reikėtų tam skirti? Kokios veiklos yra prasmingos ir reikalingos? Kokio amžiaus vaikai jau gali savanoriauti?… Daugybė klausimų, tiesa? O atsakymas labai paprastas: savanoriu gali tapti visi! Kiekvienas žmogus savanorystėje yra svarbus ir reikalingas! Sako FM99 laidos „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” svečiai, aktyvūs savanoriai: AJC Jaunųjų žurnalistų kursų narė, būsima politikos mokslų studentė Gytė Augustinaitytė ir jaunasis ūkininkas Modestas Ekleris. Taigi, – apie savanorystės svarbą, veiklas bei patirtis!
Maltos ordino pagalbos tarnybos Simno grupės lyderis, aktyviai dalyvaujantis Šaulių sąjungos ir jaunųjų maltiečių veiklose, laisvu laiku besidomintis ornitologija ir dirbantis šeimos ūkyje, turintis traktoriaus teises ir mėgstantis keliauti po Lietuvą, Modestas sako, kad savanorystė labai įprasmina žmogaus gyvenimą. Tam nereikia skirti labai daug laiko, jeigu jo nėra, tačiau svarbu nuoširdus noras padėti kitam, dalintis gera nuotaika, bendrauti su žmonėmis. Kartais to ir užtenka – tiesiog bendravimo! O paklaustas, kas Modesto nuomone, galėtų tapti savanoriu, vaikinas nė akimirkos nedvejodamas atsako, kad visi! Pasak jo, nėra žmogaus, kuris norėdamas negalėtų imtis savanoriškos veiklos, svarbu pasirinkti tinkamą ir tinkančią sritį ir pirmyn! Vienose savanorystės srityse reikia švelnių, jautrių žmonių, kitose – tvirtų, griežtų, fiziškai stiprių. Prisimindamas savo savanorystės pradžios vadovą, Modestas sako, kad jis tapo dideliu įkvėpimu tapti tokiu, o gal ir pranokti, darant gerus darbus, tad netrukus vaikinas rinks jau savo savanorių jaunimo grupę ir kviečia jungtis į Maltos ordino pagalbos tarnybos žygį iš Alytaus į Pivašiūnus. Rugpjūčio 17 d. 9.15 val. keliaukime nuo Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčios iki Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčios!
Modestas 
Gytė
Gytė, savanoriavo jaunimo organizacijose, kultūriniuose renginiuose, tačiau didžiausią patirtį su giliausiais prisiminimais ji įvardija savanorystę ukrainiečių pabėgėlių centre, kilus karui Ukrainoje. Tąkart teko gerokai pasistengti, kad mergina galėtų pagelbėti būtent ten, nes priimta buvo ne iš karto. Tačiau nepabūgusi didelio ir psichologinio, ir fizinio krūvio, gavusi kvietimą, Gytė darė visus reikalingus darbus, padėjo prižiūrėti iš Ukrainos atvykusius mažylius, kad mamos bent akimirkai galėtų atsikvėpti ir susiorientuoti sudėtingoje situacijoje. Kaip pasakoja „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje” viešnia, norint , kad savanorystė taptų pasididžiavimu, turi praeiti nemažai laiko, tačiau jau dabar reikėtų daugiau apie tai komunikuoti, pasakoti, stengtis pasiekti jauną žmogų, daryti tai trendu, – prasmingu, kietu dalyku. Nors patys savanoriai didžiuojasi savo veiklomis, tačiau neretai net iš artimos aplinkos žmonių ir draugų jie sulaukia nepritarimo, o kartais ir patyčių, tad reikia būti tvirto stuburo žmogumi, kad nepamestum savo savanorystės tikslų. Pasak Gytės, tai yra ir puiki galimybė padėti sau atrasti gyvenimo kryptį, išmėginti save skirtingose srityse prieš renkantis studijas ar darbą.
Taigi, kur norėtum ir galėtum savanoriauti Tu? Jaunimo organizacijoje, kultūros įstaigoje, senelių slaugos namuose, gyvūnų prieglaudoje…? Kelių daug! Svarbu, nedvejok, pasirink ir – pirmyn!
