Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje”: lengviau imti ar duoti? Ką apie aukojimą mąsto jaunas žmogus?

Artėjant didžiosioms metų šventėms, daug kalbama apie pagalbą, paramą, aukojimą, mecenavimą. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie aukojimą ir dalijimąsi: ar vaikams sunku dalintis? Lengviau duoti ar imti?

FM99“ radijo studijoje kalbame su Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų nariais Milda, Džiugu ir Dariumi, mintimis dalijasi Alytaus Volungės progimnazijos 6b klasės moksleiviai, o interviu parengė kursuose besimokantis Erikas. Kviečiame taip pat paskaityti nuostabių jaunųjų žurnalistų minčių!

Džiugas Baciuška

Kaip pasakojo FM99 studijoje viešintis Džiugas, dalintis yra labai svarbu, tačiau dalijimasis nebūtinai turėtų būti pinigine išraiška, – mes galime dalintis savo laiku, dėmesiu, darbais, idėjomis, savanoryste. Tai nemažiau svarbu: „man nėra kažkokio motyvo dalintis, neįsivaizduoju, kaip tai paaiškinti, gal tai iš prigimties tokia svarba, kad daryk gera ir gera tau bus atsilyginta. Tai nėra savanaudiškas jausmas, kad tikiuosi kažką gauti”. Cituodamas mintį „Vienas geras darbas visada įžiebs kitą”, Džiugas sako: galvoju, kad jeigu mano tas vienas darbas padarys kažką kitaip, man tik tas yra verta”.

*

Dalijimasis ir aukojimas – tai jausmas, kylantis iš širdies

Apie aukojimą ir dalinimąsi Livita Kuncaitė kalbėjosi su klasės draugu Marku Golcu.

Ar kada nors vienas ar su savo šeima paaukojai ar dalinaisi su kažkokiu žmogumi?

– Taip, esu kelis kartus su savo šeima paaukojęs ir dalinęsis su kitais.

Kada tai buvo?

– Tai buvo prieš kelerius metus, kai nuvažiavome prie Trakų pilies. Matyt, tas žmogus buvo papuolęs į kažkokią avariją ar šiaip buvo sunku gyvenime. Mums su tėvais pasidarė labai gaila, taigi nusprendėme paaukoti. Aišku, aukojome tikrai iš širdies, ne tai, kad parodytume, jos mes labai geri, bet tiesiog norėjosi padėti.

Kaip po to jauteisi?

– Jaučiausi iš tikrųjų gerai. Ne tai, kad aš dabar esu labai geras ar šventuolis, bet, manau, kad tikrai gerai pasielgiau.

Kaip manai, ar visi žmonės gali padėti kitiems?

– Aš manau, kad taip, nes tau nereikia turėti kažko daug, kad kitam pagelbėtum. Gali atiduoti savo senesnius rūbus, kad šaltomis žiemos naktimis nebūtų taip šalta. Tikrai manau, kad visi gali, jeigu tik nori, ką nors, kad ir menkiausią dalyką, paaukoti.

Ar manai, kad už gerą darbą turi būti atlyginta. Jeigu taip, tai kaip? Aš manau, kad už gerą darbą nereikia atlyginimo. Tiesiog norėtųsi, jog tas žmogus, kuriam padėjai, kai jis jau atsistos ant savo kojų, kad jis padėtų kitiems.

– Taip, iš tikrųjų ir aš taip manau, kad už gerą darbą neturi būti atlyginta pinigais ar kokiu kitu būdu. Tiesiog tegul tas žmogus padeda kitam – tai būtų didžiausias

atlyginimas, ir tai pakeistų daug ką mūsų šalyje, pavyzdžiui, nedarbą.

Ar ir toliau ketini padėti kitiems?

– Taip, tikrai norėčiau tęsti savo veiklą padėdamas kitiems, tai tikrai būna malonus jausmas.

*

Milda Jacevičiūtė

Aukojimas yra labai svarbus dalykas, kuris padaro žmogaus sielą šviesesnę. Aukojimas gali būti įvairus. Mes galime aukoti pinigus sunkiai sergančiam žmogui, bažnyčios parapijai, gyvūnų prieglaudoms ir t. t.

Ar kai aukoju, pasijaučiu geriau? Tikrai taip. Tai yra lyg savanorystė, mes dalį savo pinigų atiduodam žmogui, gyvūnui, parapijai ar dar kam nors. Kad ir nuo mažos dalies paaukotų pinigų, tai labai padeda. Įsivaizduokite, jei kiekvienas Lietuvos žmogus paaukotų du eurus, kiek pinigų turėtume? Iš tikrųjų, ne tai svarbiausia, kiek mes aukojame, svarbu tai, kad darome tai iš savo dūšios, ir mums rūpi kiti.

Kartą su klase rinkome pinigus močiutei, kuri labai stipriai sirgo. Ant palangės būdavo padėta taupyklė, ir kas kada norėdavo, galėdavo įmesti pinigėlių.

Visi labai mesdavo močiutei ir galų gale mes buvome surinkę virš aštuoniasdešimt eurų. Kai tuos pinigus nunešėme močiutei, ji taip džiaugėsi ir dėkojo, kad net apsiverkė.

Taigi tikrai malonu padaryti tokį darbą, kuris priverstų žmogų apsiverkti iš džiaugsmo. Apie tai yra aukojimas, visai nesvarbu, kiek aukoji, svarbu, kad dalelė tavęs jaučiasi laiminga.

Kuo aukojimas panašus į savanorystę? Tai, kad padarę didelį gerą darbą, mes negauname dalies sumos arba mums negrąžina jos po mėnesio. Mes tiesiog gauname aukso vertės „ačiū“, ir laimės ašarėlę. Taip pat vyksta savanorystėje, juk mes negauname atlyginimo ar kokios kelionės į Egiptą. Mes gauname patirties ir paprastą gerą žodį „ačiū“.

Yra labai gera frazė: „Gerumas atsilygina tuo pačiu“. Ir ne, tai nereiškia, kad kažkada iš dangaus nukris suma, kurią aukojome, tai reiškia, kad jei mums reiks pagalbos, ji tikrai ateis. Aukodama kitiems gerai jaučiuosi, taip gerai žinant, kad tai gali kažkam išgelbėti ir gyvybę.

Aukokime ir padėkime kitiems.

Milda Jacevičiūtė

*

Darius Žilėnas (pirmas iš dešinės) ir Džiugas Baciuška

Aukojimas man yra išskirtinė galimybė suteikti viltį tiems, kuriems jos trūksta. Malonu žinoti, jog finansinė ar kitokia parama galėjo padėti sunkiai besiverčiančiai šeimai ar karo fronte atsidūrusiai Ukrainos kariuomenei.

Šią vasarą dirbdamas su viena labdaros organizacija įsitikinau, jog Lietuvoje turime daug geraširdžių žmonių, kurie supranta aukojimo svarbą. Net ir geriausiais laikais turėsime kam padėti, tad tikiuosi, jog lietuvių tauta išlaikys tą savybę, kad nuolatos padeda vieniems kitiems.

Darius Žilėnas

*

Dalintis aš moku. Kartais iškeliu kitų poreikius virš savų. Mokykloje dalinuosi sąsiuvinių lapeliais, rašalo kapsulėmis, savo turimomis žiniomis. Visada yra lengviau duoti negu imti. Dalijimasis suteikia didelį džiaugsmą ir prasmę. Gera, kai gali kuo nors padėti kitam žmogui. Dalintis nieko nekainuoja. Kuo dažniau dalinkimės! Ir patys būsime laimingesni, ir kitus darysime laimingus.

Simas Degutis

*

Dalijimasis gali būti ne tik daiktais, bet ir savo laiku. Pamenu, kai buvau beglobių gyvūnų prieglaudoje „Keturkojo viltis“ pavedžioti šuniukų, tuomet dalinausi savo laiku. Taip pat dažnai aukoju beglobiams gyvūnams bei įvairioms sergančių vaikų asociacijoms. Dalintis daiktais yra paprasta, tačiau rasti laiko ir gerumo savo širdyje kitiems yra daug sunkiau. Manau, kad aukojimas ir dalijimasis skatina mus būti geresnius vienas kitam.

Ignas Blaževičius

*

Šiais metais su Piliakalnio progimnazijos Mokinių taryba aktyviai jungiamės į įvairias akcijas. Taip pat pradėjome ieškoti partnerių. Be galo džiugu, kad atsirado įmonių, kurios mumis patikėjo ir prisidėjo gerais darbais.

Pasitinkant mokinių rudens atostogas rengėme tradicinį Helovino vakarą. Norėjome, kad atvykus į mokyklą visi pajustų artėjančią šventę. Mums sutiko pagelbėti renginių planuotoja ir įmonės „D‘Family Decor“ savininkė Ernesta Daraškevičienė bei įmonė „Domantonių gėlės ir daržovių daigai“. Rezultatas pranoko visus lūkesčius. Mokyklos fojė atrodė šiurpiai gražiai.

Ne mažiau svarbi buvo Pyragų diena. Pernai mokiniai gamino ir pardavinėjo įvairiausius gardėsius, o surinktus pinigus aukojo asociacijai „Aukok.lt“. Šiais metais norėjome paaukoti beglobių gyvūnų asociacijai „Keturkojo viltis“. Mums pagelbėti ir prisijungti prie gražios iniciatyvos sutiko desertinės kepyklėlės „Tu saldi“ savininkė Kristina Nekrašienė.

K.Nekrašienė atvežė gausybę gardėsių, kuriuos pardavusi Mokinių taryba visus gautus pinigus nunešė beglobiams katinėliams į asociaciją „Keturkojo viltis“. Taip pat dosniai aukojo visa progimnazijos bendruomenė.

Aplankėme ir senelius „Gerumo skraistėje“, dovanojome jiems klarneto ir ukulėlės skambesį bei šiuolaikinių šokių pasirodymus.

O artėjant gražiausioms metų šventėms, gruodžio 1 dieną Mokinių taryba organizavo „Gerojo lašelio“ dieną, skirtą atkreipti dėmesį į vėžiu sergančius vaikus ir palaikyti juos. Tą dieną visi pasipuošė žaliais drabužiais ar aksesuarais. O kas nerado žalio atspalvio aprangos, pasigamino popierines varlytes, piešė piešinius ar kitaip išradingai palaikė sergančius vaikus. Buvo gera matyti ir spaudė širdį, kaip patys mažiausi mokinukai aukoja, tiems, kam iš tiesų reikalinga pagalba. Visi surinkti pinigai buvo skirti Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“.

Šios akcijos parodo jaunajai kartai, kiek daug galima nuveikti, o svarbiausia, tai teikia visapusišką džiaugsmą, skatina bendradarbiavimą ir ugdo pilietiškumą.

Dalijimasis ir aukojimas – tai jausmas, kylantis iš širdies. Kartais vaikai sako: „Bet 1 euras tiek mažai. Tai nieko nepakeis.“ Ar tikrai? Jei prisidėsiu Aš, Tu, Jis ir Ji… bus jau daug ir tai pakeis likimus tiek vaikų, tiek senolių, tiek mūsų visų. Tad, visiems linkiu turėti širdį, kuri nori dalintis!

Loreta Blaževičienė, Mokinių tarybos kuratorė

*

Nesunku man dalytis. Jeigu kas nors mažo (maistas ar panašiai), tada, be abejo, paskolinu. Ypač jeigu žmogui reikia. Aš ne vieną kartą padėjau kitiems ir ką nors paskolinau. Pavyzdžiui, visada paskolinu pieštuką savo klasiokams (net jeigu jie ne visada ir atiduoda). Manau, nėra sunku dalytis.

Vėjūnė Vislavičiūtė

*

Kai einu keliu, dažniausiai matau apsirūpinusį savimi žmogų. Bet yra ir taip, kad žmonės neturi namų, pinigų, maisto, meilės. Tu negali žinoti, kokia buvo to žmogaus istorija, todėl visada su mama jiems paaukojame truputį džiaugsmo – pinigėlių.

Manau, ši auka jiems atneša nors tam kartui laimės. Mes juos ypač pastebime prie bažnyčios, gatvėje, prie parduotuvių. Galbūt dėl išvaizdos žmonės nedrįsta prie jų prieiti, užkalbinti, tačiau manau, kad yra ir šviesių savo vidumi žmonių.

Juk nežinome, kaip mums gali nutikti dabartyje ar ateityje. Taip pat su mama aukojame savanoriams, renkantiems maistą parduotuvėse.

Paaukoti tikrai yra gera.

Gustas Stepanovas

***

Gera daryti gera, tiesa? Nesvarbu, kiek mums metų! Gražių, jaukių, šviesių, gerumo kupinų artėjančių švenčių!!!

Kitos naujienos

Alytuje vyksta mažasis kino ir kultūros festivalis „Scanoramos vasara“. Šiais metais kino stovykl...

Nuo Liepos 1 dienos prie Kauno kolegijos prijungta Alytaus kolegija.

Lietuvos gyventojai savo vaikui ar kitam mokyklą baigiančiam giminaičiui rekomenduotų pasirinkti ...

Naujai išrinktas europarlamentaras Aurelijus Veryga dirbs Europos konservatorių ir reformuotojų f...