Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ įsikūrus Baltarusijoje, netyla diskusijos, ar reikia uždaryti sieną, kuo tai gresia Lietuvai, ar Suvalkų koridorius tapo dar pavojingesnis. Apie tai, kaip ruošiasi Lietuva, diskusija su Vidaus reikalų viceministru Arnoldu Abramavičiumi ir žurnalistais Romu Sadausku ir Liudu Ramanausku.
Grėsmė vertinama rimtai
„Grėsmę mes vertinam labai rimtai ir iš tikrųjų grėsmė iš Baltarusijos pusės jau vertintina nuo 2021 metų, kai buvo įvykdyta hibridinė akcija, pasinaudojant neteisėtais migrantais ir pavojus nuo to laiko yra permanentinis“, – teigia Vidaus reikalų viceministras. Anot, reikia rimtai vertinti tiek hibridines, tiek ir Baltarusijos armijos konvencines grėsmes. Nors „Wagner“ grupuotė ir sudaro tam tikrą neprognozuojamumą, visgi nevertėtų pasiduoti panikai, kad tūkstančio samdinių dydžio grupuotė įsiverš ir sukels rimtą pavojų Lietuvai.
Nuo 2021 metų Lietuva pasienyje su Baltarusija daug pakeitimų – kiekvienas sienos centimetras stebimas kamerų, pastatytas fizinis barjeras, tvora, pro kurią prasiveržti be specialių priemonių nėra paprasta.
Vyksta ir nuolatinis pasikeitimas informacija su Lenkija, bendradarbiavimas su Latvija. Grėsmės vertinamos labai rimtai, bet nesinorėtų kelti ir panikos, – sako pašnekovas.
Lenkija reiškia susirūpinimą
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusį savaitgalį pareiškė, kad daugiau kaip „Wagner“ 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus, „padėtis tampa dar pavojingesnė“ ir tai yra žingsnis link tolesnio hibridinio išpuolio Lenkijos teritorijoje.
„Wagner“ samdiniams už kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos pradėjus mokyti Baltarusijos specialiąsias pajėgas, Varšuva praėjusią savaitę įsakė perkelti dalį savo karinių junginių iš šalies vakarų į rytus. A. Abramavičius teigė turintis informacijos, kad ketvirtadienį Lenkijos vyriausybės atstovai lankėsi pasienyje su Baltarusija, vertino grėsmes.
Tuo metu, kai nelegalių migrantų bandymai kirsti Lietuvos sieną labai sumažėję, Lenkijoje jie neslūgsta. Liepos 31 dieną Lietuvos sieną kirsti bandė 9 nelegalai, tą pat dieną patelkti į Lenkiją fiksuoti 228, į Latviją – 43 bandymai. Augantys bandymai kirsti Lenkijos sieną augina ir šios šalies susirūpinimą.
Svarstoma ir galimybė, kad prisidengus nelegaliais migrantais iš Baltarusijos gali būti siunčiami ir provokatoriai arba kovotojai. Lietuvoje pastatyta tvora ir kameros sumažino šio kelio patrauklumą, tuo metu įtampa Lenkijos pasienyje nemažėja.
Visuomenės reakcijos į sienos uždarymą
Visuomenės požiūris į galimybę uždaryti sieną su Baltarusija taip pat įvairus.
FM99 feisbuko svetianėje pasidalinus tokia žinute užplūdo komentarai. Nuo to, kad „Tiek metu graziai kaimynai sugyveno , ne bliamba , reik viska susikt !“, iki pigių pirkinių Baltarusijoje: „Čia jau viršūnę, negalės žmonės nuvažiuot pigiau apsipirkti, bet ką čia apie pirkinius, tik atėjo šį saiką, iškarto nepaprasta padetis“ ir „Straipsnis tv aukom,avims masinti…varo ant tos baltarusijos nu ten elektra,sildymas,pieno produktai,tabakas,degalai -puse kainos mūsų…tai ir vaziuoja žmonės,pakelkit algas iki europos lygio,solidariai su kosminėm kainom-nevažiuos“.
„Problema, kurią Lietuva sprendžia nuo pat karo pradžios atsižvelgdama į ekonominius ir politinius veiksnius – kiek tai sutrukdys verslams, kurie šiuo metu veža prekes ne į Rusiją, o kitas šalis pro ten ir politinė – kaip atsitverti nuo tos valstybės.“ – sako Romas Sadauskas.
Jis primena ir Sąjūdžio laikų šūkį – „Baimė – tautos nelaimė“, o šiuo atveju baimės gerokai daugiau nei pagrįstai reikėtų, ir pasigenda pasitikėjimo savo valstybės institucijomis. Anot žurnalisto, jau po 2014 metų vyko įvairios pratybos, reagavimui į įvairius „žaliuosius žmogeliukus“.
Ekstremalioji situacija pasienyje tebegalioja
Ir toliau šalyje galioja ekstremalioji situacija, buvimas pasienio ruože apribotas nuo 2021 nelegalių migrantų antplūdžio ir jei komplikuotųsi situacija, tuoj pat būtų galima sugrąžinti ir nepaprastąją padėtį, teigia Vidaus reikalų viceministras: „Iš vienos pusės labai norime saugumo, iš kitos pusės – vykti į Baltarusiją pigių prekių, bet kita visuomenės dalis sako, kad reikia nutraukti visus ryšius su agresyviais režimais ir saugumo reikalai daug svarbesni, nei pigios cigaretės, alkoholis ar benzinas, o vykdami ten pataikaujame diktatoriui“.
Anot viceministro, tyrimai rodo, kad gyventojai pasienio ruože ir arti jo jaučiasi pakankamai saugiai: „Daug saugiau nei 2021 metais, kai neteisėtus migrantus užtikdavo parduotuvėse ar kluonuose“.
Kitas klausimas, kiek patys lietuviai važiuoja į Baltarusiją.
„Dabar turime 6 pasienio kontrolės postus, per kuriuos galima vykti į Baltarusiją tad viena iš galimybių – sumažinti postų skaičių,“ – svarsto viceministras A.Abramavičius. Anot jo, tai sumažintų ir galimybę vykti į Baltarusiją, ir tam tikras rizikas, pavyzdžiui, verbavimas iš priešiškų valstybių: „Reikia suprasti, kad pigus cigarečių pakelis gali viena dieną tapti labai brangiu“.
Ne visi išvykę lietuviai sugrįžta
Išvykę į Baltarusiją lietuviai patenka ir į nemalonias situacijas, tai nutinka dėl įvairių priežasčių. Anot Liudo Ramanausko, yra situacijų, kai lietuviai išvykę į kaimyninę Baltarusiją taip ir nesugrįžo iki šiol.
„Rizika išlieka ir ji nėra mažėjanti, žmonės turi suprasti, kad tokiose valstybėse kaip Rusija ar Baltarusija bet kas, bet kuriuo metu gali būti apkaltintas ir liaudiškai tariant, uždarytas“ ir kviečiamas bendradarbiauti ar panašiai,“ – primena A.Abramavičius.
„Visai neseniai viena „Baltarusijos“ sanatorijos darbuotoja, turinti lietuvišką ir baltarusišką pasus, išvažiavo aplankyti giminaičių. Suplanavusi ten būti savaitę ar dvi, negrįžta jau ne pirmą mėnesį ir jokių duomenų Baltarusija neteikia“, – konkretų atvejį pasakoja Romas Sadauskas. Anot jo, ši moteris – buvusi savivaldybės tarybos narė.
„Tai yra tiesiog dingęs žmogus Baltarusijoje“, – stebisi R.Sadauskas. Oficialios informacijos apie tai nėra, tačiau jos bendradarbiai sanatorijoje prasitaria, kad jų žiniomis ji sulaikyta ir jai pareikšti kažkokie kaltinimai.
Tad feisbuko komentatorių pareiškimai, kad tokių atvejų nėra, nėra tiesa. Konkrečiais atvejais, kai kreipiamasi į sienos tarnybą, policiją arba Užsienio reikalų ministeriją, tie atvejai analizuojami, sako viceministras, tačiau kanalai informacijai gauti labai minimalūs.
Baltarusiai nepaiso kelių eismo taisyklių Lietuvoje
Automobiliai su baltarusiškais numeriais labai dažnas vaizdas Lietuvoje. Be to, neretas šių automobilių ignoruoja Lietuvos keliuose pastatytus greičio matuoklius, nes išvažiuoja iš Lietuvos ir bauda jų nepasiekia, dažnai stebimas situacijas keliuose pasakoja žurnalistai.
„Ačiū už signalą, turėsiu susitikimą su Policijos departamento vadovybe, tą reikalą apsvarstysim,“ – žada viceministras. Tačiau anot jo, KET pažeidimai fiksuojami bendrąja tvarka, nepriklausomai, kokios šalies piliečiai automobiliu važiuoja, todėl išvykstant iš šalies bauda tokio pažeidėjo gail ir nepavyti. Tačiau viceministro manymu, įvažiuoti atgal nesusimokėjęs baudos toks vairuotojas negalėtų.
„Bet gal yra kažkokių nesklandumų, tad ačiū už informaciją, tikrai pasidomėsim ir ieškosim sprendimų“, – pažadėjo Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Dabartinė situacija pasienio punktuose
Krovinių judėjimas ir kilometrinės eilės, kurios vienu metu driekėsi iki 10-11 kilometrų, šiuo metu sumažėję, srautai pasiskirstę. ir nepaisant svarstymų uždaryti sieną, kroviniai keliauja toliau.
„Ar taip turėtų būti?“ – klausia viceministras.
Kad siena su Baltarusija būtų uždaryta, reikalingas bendras regioninis sprendimas. Tam, kad tai veiktų, nepakanka vienos Lietuvos ar Latvijos, reikalingas visų regiono šalių sprendimas, kaip buvo padaryta su Rusijos piliečių neįleidimu, ir kuomet tai davė rezultatą, primena A.Abramavičius.
Kalbant apie galimas prielaidas sienos su Baltarusija uždarymui, viceministras svarsto, kad turėtų įvykti rimtesnė provokacija ar akcija, nei dabartiniai sieną kertantys migrantai, pasitelkiant ar infiltruotis kovotojus, ar tuos pačius neteisėtus migrantus.
„Noriu nuraminti, institucijos dirba, pasirengusios bet kokiems scenarijams, pasienio tarnyba, policija, taip pat ir kariuomenė, vyksta pratybos, rengiami detalieji planai, tad mes pasirengę reaguoti ir tikrai nereikėtų panikos, kad saugumo lygis nėra pakankamas. Jis yra pakankamas, kita vertus, kreipiuosi į klausytojus, kad reikalingas ir pačių pasienio ruožų gyventojų pilietiškumas, stebėjimas situacijos, pranešimas pareigūnams, jeigu vyksta kažkas įtartino, ar yra infiltruotų asmenų jau pačioje teritorijoje. Ir kita vertus, pilietiškumas – minimalizuoti bendradarbiavimą su agresoriumi, tiek Rusija, tiek ir Baltarusija, būkime pilietiški, kad nereikalingos mums jūsų prekės.“ – ragina Arnoldas Abramavičius.
Propaganda naudoja duodamas galimybes
Baltijos šalių temą itin aktyviai naudoja ir rusiški propagandiniai kanalai.
„Neduokime peno agresoriui“, – ragina viceministras, – „kad ir su gerais ketinimais, propaganda išnaudoja visas galimybes, kaip „lietuviai nori galbūt kažko kito, gal nepatenkinti esama situacija, o mes kaip puikiai gyvenam, kad jie nori pas mus atvykti“.
Anot Romo Sadausko, stebint komentarus feisbuke susidaro įspūdis, kad tie žmonės važinėjo į Baltarusiją važinėjo anksčiau, gerokai iki karo, ir važinėja iki dabar, jie mato tą šalį ir įsivaizduoja, kad ten niekas nepasikeitė, o sąvoka „agresorius“ jiems limpa prie Lukašenkos, bet ne prie pačios Baltarusijos valstybės.
Anot jo, būdų mažinti Baltarusijos patrauklumą yra ir neuždarant sienos, pavyzdžiui, pasienio kontrolės ir muitinės patikrinimai.
„Turbūt per lengva važiuoti per tą sieną“, – šypsosi Romas, – „Jeigu tektų pastovėti 12-14 valandų ir būtų iki siūlelio išnarstyti kiekvieno krepšiai, drabužiai ir visa kita, tas noras gerokai sumažėtų. Leistini akcizinių prekių kiekiai netenkina daugumo keliaujančių ir tikrai ne vienetai iš jų veža gerokai daugiau, bet kadangi patikrinimai yra pasirinktiniai, daugelis rizikuoja. Tad nuodugniai pakračius ir ilgiau užtrukus patrauklumas sumažėtų“.
Kontrabanda nors mažiaus patraukli, vilioja
Dėl cigarečių kontrabandos į Lietuvos biudžetą nesumokama 100 milijonų eurų mokesčių, nors sienos kontrolė sustiprinta, taikomas ypatingas režimas pasienyje ir srautai sumažėjo, bet kontrabandos kiekiai išlieka didžiuliai, primena Liudas Ramanauskas.
Visgi pastaruoju metu daug kas nuo kontrabandinių cigarečių perėjo prie kaitinamojo tabako, nes kainos beveik, susilygino, tad daug kas renkasi legalią prekę. Būtų galima ir formuojant akcizų politiką atsižvelgti, kad nesame vandenyne, o šalia esanti šalis pelnosi iš to daro politiką, pastebi Romas.
Propaganda pasienyje puikiai matoma
„Lukašenka bevizes keliones leido ne norėdamas pigiai pamaitinti Lietuvos pensininkus, tai propagandinis naratyvas“, – neabejoja R.Sadauskas.
Tame regione, iš kurio daugiausiai į Baltarusiją važinėja žmonės, kelių dešimčių kilometrų atstumu nuo sienos, žiūrint antžeminę skaitmeninę televiziją baltarusiški televizijos kanalai vis dar matomi geriau ir signalas stipresnis negu lietuviškų, situaciją visiškai nesikeičia, pasakoja žurnalistas.
„LRT taryboje šis klausimas buvo svarstytas, tačiau viskas taip ir liko. Neretai lankantis pas žmones tenka matyti nustatytus pramoginius baltarusiškus kanalus, kuriuose tarp pramoginių laidų įsiterpia ir žinių laidos ir prezidento kalbos, tad tie žmonės vis dar yra jų įtakoje.“ – apgailestauja R.Sadauskas.
Anot jo, nuo propaganda palieka pėdsakus, atsiranda nepasitikėjimas savo institucijomis, baimės, kad mūsų kariuomenė silpna, „vos ne 90-ųjų savanoriai su bananais, o čia nenugalimoji, ar, šiuo atveju, Wagnerio grupuotės kovotojai kaip ėjo į Maskvą, taip ir į Vilnių nueis“.
Toks nepasitikėjimas atsiranda ne šiaip sau, jis įskiepijamas po truputį. Dėl to šį naratyvą Lukašenka su Putinu ir plėtoja, kad mato, kad jis veikia, o dalis mūsų visuomenės įsibaimina, neabejoja pašnekovai.
Žiniasklaidos vaidmuo čia taip pat ne paskutinėje vietoje, sako Romas, jei karo pradžioje buvo atidžiai žiūrima, kaip kiekviena antraštė paveiks visuomenės nuomonę ir kaip pateikti, kad tai nepakenktų, tai toliau vis labiau rūpi konkurencija, o ne žmonių protai ir bauginimas atsiranda ir antraštėse.
„Nerimas gerai generuoja klikus…“ – apgailestauja žurnalistas.
Klausykite ir prenumeruokite!
Tiesiogiai #FM99 eteryje ir Youtube live kas antrą antradienį 10.15 val., laida kartojama trečiadienį 18.15 val, šeštadienį 10.15 val, sekmadienį 12.15 val.
Laidas surasite ir „FM99 radijo podkaste“, fm99.lt bei Facebook.
Prie projekto finansavimo prisideda Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
