Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius. Anot aplinkos ministro, padaliniai turės panašų miškų plotą ir savo dydžiu labai nesiskirs, kaip yra dabar.
Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį. „Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, – Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras. Pasak jo, planuojama, kad „Lietuvos valstybiniai miškai“ bus įsteigta 2018 metų sausį ir pradėtų realias reformas: „Sausio 1 dieną galėtų startuoti – toks mūsų palanas“. K.Navickas tikina, kad urėdijų darbuotojų neketinama atleisti, tačiau planuojama dukart sumažinti administracijoje dirbančių žmonių – nuo maždaug 800 iki 400.
Nauja bendrovė bus ne Vilniuje
Bendrovė „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais, pasak ministro, veiks ne Vilniuje, o šalies viduryje, mat miškininkystė apima visą Lietuvą. Tačiau, pasak jo, kol kas neapsispręsta dėl konkretaus miesto. „Nėra sprendimo, kur bus bendrovė. Mes, galvodami apie centrinę įmonę, galvojame apie kelis kriterijus: geras susisiekimas ir miškų dydis. Tačiau dar nėra sprendimo dėl konkrečios vietos. (…) Vis tiek reikia galvoti apie Lietuvos vidurį, nes čia yra tas verslo segmentas, kuris apima visą Lietuvos teritoriją daugiau mažiau. Tai tada akivaizdu, kad infrastruktūra susisiekimo turėtų būti apie Lietuvos vidurį“, – sakė K.Navickas. Tačiau jis teigė, kad miškininkystė nėra susijusi su didmiesčiais, tad įmonė nebūtinai turėtų būti steigiama Kaune.
Ministras aiškino, kad 42 urėdijos į 25 padalinius būtų pertvarkytos, atsižvelgiant į valdomų miškų plotą. „Yra kriterijus, kad būtų miškų plotas. Tie patys miškininkai, šitos reformos priešininkai tą patį kriterijų naudoja. Buvo tas kriterijus ir anksčiau dėl stambinimo“, – teigė ministras.
Anot jo, taip pat svarbu paskirstyti teritorijas, kad padaliniai galėtų atlikti aplinkosaugos darbus. „Yra gamtinės sąlygos. Viena įmonė ir spręstų, nes kai kuriose vietose urėdija valdo mišku neapaugusias vietas. Kaip pavyzdys – Novaraisčio ornitologinis draustinis, kur apie 500 hektarų išeksploatuoto durpyno yra. Tai visiškai nesusiję su miškininkyste, bet jį gamtos prasme reikia tvarkyti. Reforma turi šią problemą, kad būtų tolygiai tie aplinkosauginiai darbai atliekami“, – aiškino K.Navickas.
Planuojama atleisti 400 darbuotojų
Miškų urėdijų darbuotojai baiminasi, kad reformos metu darbo neteks 3 tūkst. miškininkų. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija pirmadienį pranešime teigė, jog bus atleista 3 tūkst. iš 4 tūkst. žmonių. Tačiau K.Navickas tikino, kad tiek žmonių atleisti neketinama, bet bus mažinamas administracijos darbuotojų skaičius – nuo 800 iki 400.
„Aš vakar (pirmadienį) visą dieną bandžiau įtikinti, kad taip nebus, nes nėra jokių prielaidų atleisti 3 tūkst. darbuotojų. Mūsų reforma labai nuosaiki ir mes kalbame apie 400 administracijos darbuotojų“ , – BNS sakė K.Navickas. Aplinkos ministerija pranešė, kad ketinama didinti atlyginimus tiesiogiai miške dirbantiems darbuotojams. Kvalifikuotų miškininkų darbo užmokestis dabar yra nekonkurencingas, jis dukart mažesnis nei Lenkijoje, tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų. Miškininkų profesinės sąjungos pirmininkė Inga Ruginienė pranešime teigė, kad reforma, kurios metu visas turtas bus sutelktas vienose rankose, yra kažkam naudingas, mat vienai įmonei daryti įtaką bus paprasčiau nei 42 urėdijoms.
Tikimasi sutaupyti 13 mln. eurų
Tikimasi, kad po reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė – kasmet būtų sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 pelno siekiančios miškų urėdijos, kuriose yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio – po 26 metus.
Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę urėdiją), 2016-ųjų kovo viduryje teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės kontrolė teigia, kad valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei konsoliduoti siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva. 2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais – 5,5 mln. eurų). Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį jos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno – 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku (12,578 mln. eurų), jų pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų.
Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, tačiau nepakeitė urėdijų skaičiaus, jo nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes jos užkirto kelią centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Pataisas vetavo prezidentė, tačiau 2015-ųjų gegužę Seimas jos veto atmetė.
