Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Dėl problemų Alytaus ligoninėje Seimo narys Vytautas Bakas jau prieš kurį laiką kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą Arūnui Dulkiui, Alytaus miesto tarybos nariums, kalbėjo ir radijo „FM99„eteryje.
Šiandien tęsiame temą. Pokalbis su Seimo nariu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovu Vytautu Baku ne tik apie sveikatos įstaigas, bet ir naujus siūlymus įstatymui moksleivių popamokinei veiklai bei naujai formuojamam biudžetui.
Sveikatos įstaigų problemos išlieka
„Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas Alytuje, deja, išlieka viena skaudžiausių problemų, – sako Alytuje išrinktas Seimo narys.
Jis pasakoja apie susitikimus su Alytaus m. meru Nerijumi Cesiuliu, kur tarp svarbiausių klausimų buvo Alytaus ligoninė.
Anot Seimo nario, viena didžiausių problema, kad iki šiol ligoninė neturi nuolatinio vadovo.
„Buvom pasikvietę Sveikatos ministrą į frakciją Seime, nes aš tą klausimą keliu jau ne savivaldos lygiu, nes, deja, bet čia sprendimų kol kas nematau, tad keliu į Seimo lygmenį, į ministro lygmenį, ministras man garantavo, kad spalio mėnesį konkursas bus paskelbtas ir įvyks“, – tikino Seimo narys.
„Matyt yra kažkokių povandeninių srovių“, – svarsto V.Bakas. – „Jeigu spalio mėnesį konkursas neįvyks, aš rašysiu įstatymo pataisas, kad laikinumais nebūtų piktnaudžiaujama“.
Vyksta tyrimai
Dėl anksčiau paaiškėjusių neaiškių mirties atvejų Alytaus ligoninėje jis kreipęsis į Sveikatos ministrą bei policija, atliekami tyrimai: „Mano žiniomis, tyrimą atlieką Kauno policijos komisariatas. Yra kreiptasi į Sveikatos ministreiją dėl dviejų atvejų, kada žmonės nesulaukė pagalbos ir Sveikatos minsiterijos, berods, akreditacijos skyrius atlieka tyrimą policijos prašymu. Policija gavusi atsakymą priims sprendimą.
„Man ministerijos atsakyme į mirties atvjį, kuris buvo prieš pora metų – jie atrašė išvis nieko nežinoję, niekas nesikreipė į juos“, – teigė Seimo narys.
Anot Vytauto Bako, peržiūrėjus finansavimą ligoninei, neatrodo, kad problema būtų finansuose – per pastaruosius metus ligoninei buvo skirta 16 milijonų eurų įvairioms sritims, ir širdies kraujagyslių ligų ir kraujotakos sistemos, vaikų ligų, atnaujinta aparatūra, atnaujintos patalpos: „Su finansavimu bent iš mero ir tarybos problemų neteko girdėti.“
„Problemos slypi žmogiškuosiuose dalykuose, tai, kad yra prasta vadyba, nesuorganizuoti procesai ir kiek man susiklostė nuomonė bendraujant, matau elementarios lyderystės, prastos vadybos ir procesų nevaldymo problemas“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, laikinų vadovų skyrimas yra būdas apeiti įstatymus.
„Kai laikinumui nėra argumentų, tai būdas apeiti įstatymų reikalavimą skelbti konkursą, proteguoti savo žmones ar politiškai artimus žmones“, – sako Seimo narys.
„Pažiūrėję apskritai ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų, ne tik Alytuje, bet ir kituose miestuose, sistemą, vadovavimą, pamatysime, kad daugelyje ligoninių, poliklinikų miestuose, kur steigėjai yra savivaldybės, tai yra artimai su politika susiję asmenys, jos yra politizuojamos, kompetencija ar žinios yra antroj ar trečioj vietoj, svarbu priklausymas kažkokiai teisingai partijai ir nuo to kenčia žmonės“, – pastebi Vytautas Bakas.
Jis pasakoja, kad kreipėsi ne vienas alytiškis ir pataria pacientams, kurie nukentėjo dėl sveikatos priežiūros paslaugų, eiti oficialiu keliu, nors jis ir labai sudėtingas. To reikia tam, kad būtų informuota ministerija, institucijos, policija ir būtų atlikti tyrimai.
Anot pašnekovo, medikai nuo klaidų nėra apsaugoti, tam yra sukurta „draudimo be kaltės“ sistema, tačiau kai klaidos daromos dėl aplaidumo, tai yra nusikaltimas.
Mokytojų padėjėjai Alytuje – ne prioritetas
Kita Alytaus problema – mokytojų padėjėjai mokyklose, kurio jos nesulaukia.
„Mokytojų padėjėjai privalės būti, kadangi įsigaliojo Švietimo įstatymo redakcija, pagal kurią mokyklos turės užtikrinti įtraukųjį ugdymą, kad negalią turintys vaikai ir jų tėvai galėtų dalyvauti visapusiškoj švietimo sistemoje“, – teigia Vytautas Bakas.
Tad ir padėjėjai ir mokyklų pasirengimas įtraukiajam ugdymui turės įvykti. Sausio – vasario mėnesį bus tvirtinamas savivaldybės biudžetas ir šis klausimas turės būti išspręstas, sako Seimo narys.
Nors Seimo narys negali kišis į savivaldos veiklą, bet kai savivaldoje trūksta lyderystės, Seimo narys turi galią reikalauti, kad įstatymai būtų įgyvendinti, primena Vytautas Bakas.
Atlyginimai Alytuje vieni mažiausių
Alytuje vidutinis atlyginimo ant popieriaus dydis yra 1685 eurai , į rankas – 1037 ir tai daugiau nei 500 eurų mažiau nei Vilniuje.
„Atlyginimo vidurkis Alytuje mažesnis negu Tauragėje, Marijampolėje, nekalbant apie kitus didžiuosius miestus. Alytus išlieka vieta, kur žmonių darbas apmokamas viena iš mažiausių Lietuvoje ir tai atspindys negebėjimo į miestą pritraukti kokybiškų investicijų.“ – teigia Seimo narys.
Pritraukti tokias investicijas yra savivaldybės galioje, neabejoja V.Bakas.
Alytus lyginant su kitais Lietuvos miestais turi didelius žemės plotus, kurie dirvonuoja nepanaudojami, turi geografinę padėtį, kurią galima išnaudoti, tačiau išlieka „viena skurdžiausių apskričių“.
Anot Seimo nario, savivaldybių merai po rinkimų įsigaliojus naujajam įstatymui turi itin dideles galias ir gali nuveikti labai daug: „Kai kurie miestų vadovai Lietuvoje dar nesuvokia savo tikrosios galios, nes įstatymas suteikia milžiniškus įgaliojimus tvarkytis savo mieste. “
„Mes įpratę matyti savivaldybę kaip pinigų perskirstymo vietą, bet iš tiesų tai ta vieta, kur turi gimti lyderystė, įvairiose srityse, nes savivaldybė atlieka daugybę funkcijų įvairiose srityse“, – jis linkėjo savivaldybei išnaudoti savo galias.
Biudžeto siūlymai kitiems metams
Kalbant apie biudžetą kitiems metams, kuris šiuo metu svarstomas Seime, Vytautas Bakas kalba apie mokyklų saugumo problemas: „Didžiausią problemą matau vaikų ir mokyklų saugumo klausimus, vaikų užimtumą popamokinį“.
„Vakar įregistravau švietimo įstatymo pataisą, pagal kurią popamokinio krepšelio dydis būtų siejamas su baziniu dydžiu ir jo vertė būtų ne mažesnė kaip 70 eurų“, – apie naują iniciatyvą pasakoja Seimo narys.
Jis primena narkotikų problemą Alytaus mokyklose, apie kurią ir radijo eteryje kalbėta prieš metus: „Buvo daug skepticizmo, bet apie tai dabar jau šneka visa Lietuva, bet kol kas nesiūlo sprendimų, tai mano manymu viena didžiausių problemų, kad beveik pusė Lietuvos, Alytuje irgi panašiai, pusė Lietuvos vaikų nelanko jokio popamokinio ugdymo, nes jis yra brangus, o krepšelis, kurį skiria ministerija – 20 eurų, jo akivaizdžiai nepakanka kokybiškam būreliui, tai žemina mokytojus“.
Tam, kad vaikas eitų į būrelius, tėvai turi mokėti už įvairius dalykus, aprangą, keliones į varžybas ir pan., tad suma neadekvati, neabejoja jis.
Neformaliajam švietimui vienam vaikui per mėnesį siūloma skirti ne mažesnę nei 1,45 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką. Šiuo metu tai būtų 71,05 eurų per mėnesį.
Siekiant skatinti ir didinti vaikų užimtumą tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kartu su frakcijos kolegomis.
„Siūlau neformalaus ugdymo krepšelį susieti su objektyviu dydžiu tai yra su baziniu išmokų dydžiu, kuris yra indeksuojamas priklausomai nuo ekonominių pokyčių. Jeigu būrelio kaina keičiasi, keistųsi ir krepšelis. Šiuo metu problema yra tame, kad neformalaus ugdymo krepšelis nėra pririštas prie jokio objektyvaus dydžio, kuris keistųsi priklausomai nuo pokyčių būrelių rinkoje. Kitaip tariant, jis yra užšaldytas ir tapo neadekvačiu, nes už 20 eurų vargu ar kokia nors šeima rastų būrelį, ar tai būtų sportas ar tai būtų technologijos. Objektyviai būreliai kainuoja žymiai daugiau, prasideda nuo 60 eurų“, – komentuodamas įstatymo pataisą sakė V. Bakas.
Parlamentaras taip pat siūlo įstatyme nustatyti krepšelio finansavimo principus. „Tai turi būti nustatyta įstatyme, o ne ministro įsakymu, kaip yra dabar, nes tai neatitinka laikmečio“, – sako V. Bakas.
Išanalizavęs situaciją savivaldybėse, V. Bakas sako, kad jos elgiasi skirtingai. „Kai kurios savivaldybės prisideda prie neformalaus ugdymo krepšelio, kitos neprisideda“, – pastebi politikas. V. Bakas apgailestauja, kad Lietuvoje neformaliajam vaikų švietimui skiriamas nepakankamas dėmesys ir finansavimas. Šiuo metu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, neformalaus vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui nustatytas krepšelio dydis yra nuo 15 iki 20 eurų.
„Toks krepšelio dydis tik dalinai kompensuoja tėvų išlaidas už jų vaikų būrelių lankymą, o dažnu atveju vaikai visai negali eiti į jiems patrauklius būrelius, nes nepasiturinčios šeimos neturi pinigų ir neišgali susimokėti už vaikui patinkantį būrelį. Pavyzdžiui, vienos sportinės veiklos – baseino – užsiėmimo kaina vienam vaikui mėnesiui, einant kartą per savaitę, yra apie 80 eurų“,– sako V. Bakas.
Remiantis Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateiktais statistiniais duomenimis V. Bakas sako, kad apie 129 tūkstančiai Lietuvos vaikų iš viso nedalyvauja nė vienoje neformaliojo vaikų švietimo programoje ir tai sudaro virš 37 proc. nuo visų Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus.
„Akivaizdu, kad vaikų dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose yra nepakankamas. Taipogi nepakankamos ir valstybės finansinės paskatos, sukuriančios prielaidas aktyvesniam vaikų dalyvavimui neformaliojo švietimo veiklose”, – sako V. Bakas.
Vaikų užimtumas, jo nuomone, padėtų kovoti su narkotikų problema mokyklose. „Mokinių priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gali įgauti pandemijos mastus, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prekiaujama mokyklose, tai daro net ir patys mokiniai. 20 proc. paauglių nurodo galintys lengvai gauti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vos per 20 minučių“, – sako V. Bakas. Pagal jo siūlomą projektą, „neformaliajam vaikų švietimui skiriamų lėšų dydžio matas yra bazinė socialinė išmoka, kurios dydį Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Vyriausybė. Neformaliajam vaikų švietimui vienam vaikui per mėnesį skiriama ir mokama ne mažesnė nei 1,45 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka.“
V. Bako preliminariais skaičiavimais, įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalautų apie 156 mln. eurų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų.
Klausykite pokalbį ir popamokinio užimtumo pavyzdį iš Visagino, klausykite pokalbį su Seimo nariu Vytautu Baku.
Reklama
