Žuvusiųjų gaisruose Lietuvos gyventojų skaičius ūgtelėjo, nors pačių gaisrų fiksuojama mažiausiai per beveik 20 metų

Paskelbė Liudas Ramanauskas

12 liepos, 2021

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts

Spotify

Google podcasts

Rss

Radio public

Breaker

Anchor

Pocket Casts

Castbox

Šiemet per pirmąjį pusmetį kilo 4,7 tūkst. gaisrų, mažiausiai per pastaruosius 18 metų. 2020 metais ugniagesiai vyko gesinti beveik 5,2 tūkst. gaisrų. Apie savaitės įvykius FM99 pasakoja APGT atstovas Povilas Armanavičius.

Šiais metais gaisruose žuvusių žmonių vidurkis siekia 61 metus, 23 žuvusiesiems buvo nuo 52 iki 68 metų.Ugniagesiai ir patys senjorų namuose įrengia dūmų detektorius.96 proc. visų žuvusiųjų gaisruose namuose pernai neturėjo jų įsirengę. Šių metų pirmąjį pusmetį ketvirtadalis žuvusiųjų gaisruose gyveno miestuose, o likusi dalis – miesteliuose ir kaimuose.

Dienos metu nuo 8 iki 22 val. žuvo 34 gyventojai, naktį 21 žmogus. Tragiškiausia mėnesio diena yra 14-oji (ugnis pasiglemžė septynių žmonių gyvybes), nuo 12-tos iki 23-iosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 29 gyventojai, tokios žūties dažniausiai siejamos su gyvenimo būdu: žūsta dažniausiai neblaivūs, rūko lovose, būna gavę išmokas. Gaisruose žuvo 32 vyrai, 18 moterų, o penkių žmonių tapatybė nenustatyta. Kartais žuvusiųjų tapatybės nustatymas užtrunka, nes tai būna benamiai, jų nepasigenda artimieji. Trylika gyventojų žuvo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, tiek pat žuvo dėl neatsargaus rūkymo, aštuoni – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, po tris – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio. Du žmonės žuvo per padegimus, vienas – dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar dešimties žmonių žūties priežastys tikslinamos.