Surikiavo gimnazijas: Alytuje gerus rezultatus demonstruoja dvi gimnazijos

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Daugybėje mokyklų didelė dalis abiturientų nelaiko valstybinių lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų, kurie nuo šių metų yra lemtingi stojant į aukštąsias mokyklas, o skirtumai tarp mokyklų siekia 5–20 kartų, pabrėžia žurnalo „Reitingai“ redaktoriai. Jie vienuoliktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Kaip ir kasmet, surikiuotos atranką vykdančios ir mokinių neatsirenkančios vidurinį išsilavinimą suteikiančios mokyklos. Pirmųjų pavadinimai kasmet rikiuojasi viršūnėje.

Šia tema radijo stoties FM99 eteryje vyko pokalbis su žurnalo „Reitingai” redaktore Jone Kučinskaite.

Kalbėdama apie Alytaus gimnazijas Jonė Kučinskaitė išskyrė dvi, kurių rezultatai yra neblogi. Alytaus Šv. Benedikto gimnazija yra 14, o Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazija 23 pozicijoje.

„Šv. Benedikto gimnazijoje praėjusiais metais lietuvių kalbą iš 55 abiturientų baigusių gimnaziją, laikė 96 procentai, neišlaikiusių nebuvo. Matematikos egzaminą laikė 89 procentai, 8 proc. neišlaikė. Tuo tarpu A. Ramanausko – Vanago gimnaziją pernai baigė 153 abiturientai. Lietuvių kalbos egzaminą laikė 95 procentai, neišlaikė 2 proc. Matematiką laikė 75 procentai, neišlaikiusių nebuvo”, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai pabrėžia, kad itin aukštų rezultatų pasiekia ir mažos regionų mokyklos, tačiau, kintant tvarkai, dalis iš jų susitrauks, mat negalės formuoti klasės dėl per mažo mokinių skaičiaus.

Tiesa, kaip atkreipia dėmesį žurnalo atstovė Jonė Kučinskaitė, yra daug mokyklų, kurios keliskart pranoksta keliamą 21 mokinio reikalavimą formuojant vienuoliktą klasę, bet, kaip rodo esama abiturientų padėtis, kai kuriose didelėse gimnazijose valstybinius egzaminus laiko net mažiau nei pusė ar vos trečdalis baigiančiųjų ir iš jų dar nemaža dalis neišlaiko. O štai mažose, kuriose mokinių skaičius klasėse svyruoja ties įsigaliosiančia 21 mokinio riba, anot J. Kučinskaitės, neretai valstybinius egzaminus laiko visi abiturientai ar beveik visi. „Lietuvoje yra mokyklų, kur mokosi šimtas abiturientų, egzaminą laiko pusė, o 30 proc. iš laikiusiųjų neišlaiko“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.

Reitingų sudarytoja J. Kučinskaitė pabrėžia, kad iš vienų gimnazijų (jų šalyje yra 360) į aukštąsias mokyklas įstoja 80–90 proc. abiturientų, o iš kitų – 0–3 proc.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas sako, kad švietime šiuo metu yra daug liepsnojančių laužų ir dar „ilgai čiaudėsime“ dėl pastarųjų virsmų šiame sektoriuje. Jis priminė, kad Lietuvos, be tarpinių patikrinimų, nuo rugsėjo laukia ir įtraukiojo ugdymo startas.

Pasak G. Sarafino, ir jam deramai nepasirengta, tačiau skubama. Jis priminė, kad skubėta ir kitur, tarkime, diegiant atnaujintas ugdymo programas nebuvo laiku parengta vadovėlių, jų stinga iki šiol, nors reforma prasidėjo rugsėjį.

G. Sarafinas pasidžiaugė, kad Lietuvoje yra nemažai stiprių mokyklų, tačiau yra ir silpnų ir, anot jo, skirtumai tarp jų pastaraisiais metais auga. Anot žurnalo „Reitingai“, Lietuvoje skirtumai tarp mokyklų siekia 5–20 kartų pagal egzaminų rezultatus. G. Sarafinas pabrėžė, kad ryškūs skirtumai ir toje pačioje savivaldybėje, kai, tarkime, iš to paties miesto vienos mokyklos į kolegijas ar universitetus įstoja dauguma, o iš kito – vos vienas kitas.

SAVIVALDYBIŲ REITINGAS PAGAL ABITURIENTŲ PASIEKIMUS
Savivaldybių TOP penketukas pagal švietimo rodiklius: