Klausyti gyvai

17:00 - 18:00

Tokia diena

Daugiau pusė Lietuvos tuo užsikrėtė nuo Alytaus

„Transparency International“ Lietuvos skyrius kasmet tiria, kaip savivaldybėms Lietuvoje sekasi įgyvendinti dalyvaujamuosius biudžetus. 

Pirmasis toks pavyzdys buvo Alytus, kur dalyvaujamasis biudžetas pradėtas įgyvendinti 2018 metais ir beveik visos savivaldybės išskyrus dvi, kurios tai daro, o tokių dabar jau 38, teigė, kad idėja užsikrėtė nuo Alytaus, tik Klaipėdoje ir Palangoje tai inicijavo patys gyventojai. Tačiau Alytuje politikams tai neatrodo svarbu – biudežtas tam nuolat mažinamas, o iš trijų didžiųjų projektų, kuriuos pasiūlė ir nubalsavo gyventojai, įgyvendintas vos vienas – „Alytus – Myliu“ miesto vartai, du iki šiol neįgyvendinti, o dar du išvis nebebuvo renkami, nes pinigų jiems neskirta.

Nors Alytaus tvarkos apraše numatyta, kad mažiesiems projektams skiriama 50 tūkstančių, o didiesiems 150 tūkstančių, t.y. bendrai 200 tūkstančių eurų, tačiau dalyvaujamajam biudžetui pilna suma skirta tik 2018 metais . Miestelėnų iniciatyvoms skiriami pinigai biudžete mažėja, o politikų noras reguliuoti, kas turi būti už juos daroma, auga.

Deimantė Žemgulytė

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus  Iniciatyvų vadovė Deimantė Žemgulytė sako, jog  tikslas, kad didžioji dalis gyventojų galėtų pasinaudoti šiuo įrankiu ir įsitraukti į viešųjų lėšų paskirstymo sprendimą: „Pilietinės  visuomenės auginimas ir gyventojų noras įsitraukti ir jų įsitraukimas yra įprotis ir dalyvaujamasis biudžetas yra vienas iš būdų tą įprotį auginti.“ 

Problemos kyla, kai projektai neįgyvendinami – Alytuje dėl vieno projekto buvo balsuota, jis laimėjo prieš ketverius metus, tačiau taip ir liko neįgyvendintas – scena Miesto sode.

Artėjant rinkimams susizgribta ieškoti sprendimų ir projektas vėl ištrauktas į dienos šviesą bei teigiama, kad planuojama jį įgyvendinti. Tokios situacijos mažina gyventojų pasitikėjimą ir dalyvavimą. Dar viena kliūtis – tvarkos aprašų keitimas, sprendimų perdavimas politikams – tai iškreipia visą dalyvavimo principą, kad turi spręsti tik bendruomenė. Dar labai svarbu įtraukti įvairias socialines grupes, sako D.Žemgulytė.

Itin svarbu skatinti kokybišką gyventojų įtraukimą, nes trūksta ir informacijos apie įgyvendinimo etapus, apie apskritai projektų įgyvendinimą, trūksta viešųjų konsultacijų – gyventojams trūksta drąsos, žinių, ar originalesnių idėjų, ką galima spręsti viešosiomis konsultacijomis.

Šios savivaldybių tarybų kadencijos metu du trečdaliai savivaldybių – 38 iš 60 – bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą, o dešimtadalis jų tai daro kasmet.

Iš viso nuo kadencijos pradžios savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 4,4 mln. eurų panaudojimo. Įprastai dalyvaujamajam biudžetui savivaldybės skiria nuo 8 iki 350 tūkst. eurų.

Per praėjusius metus beveik 70 tūkst. gyventojų pusėje (32) visų savivaldybių balsuodami išsirinko 94 projektus už 2,3 mln. eurų, anksčiau tokia suma būdavo paskirstoma per trejus metus, tad gyventojų įtraukimas auga. Vidutiniškai, viena savivaldybė sulaukia apie 11 idėjų, o viso pateikta 390 projektų, susijusių su savivaldybių infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos gerinimu.

11 savivaldybių dalyvaujamuosius biudžetus rengia arba planuoja rengti ir mokyklose, Pietų Lietuvos regione tai Lazdijų savivaldybė.

Dalyvaujamasis biudžetas – tai būdas vietos savivaldai kartu su bendruomene spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei, mokyklai ar organizacijai ir balsuodami renka labiausiai patikusias.

„Pilietiškumo dėlionė“ – FM99 laidos apie tai, kas vyksta aplink, Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes Lietuvai ir pasauliui, pilietinės visuomenės svarbą, dezinformaciją ir gebėjimą ją atpažinti, kultūros įtaką kuriant imperialistinę visuomenę ir kaip išlikti atspariems išorės grėsmėms.

Projektas dalinai finansuojamas SRTRF

Dezinformacijos ekspertas: lietuviai turi spręsti, kokį algoritmą feisbukas naudoja Lietuvoje ir kas yra neapykantos kalba

Prof.R.Finnin: „Rusų liberalizmas baigiasi ten, kur iškyla Ukrainos klausimas“

Kitos naujienos

Lietuvos Vyriausybės rũmuose minimas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO 20-metis.

Dzūkijos futbolo klubas DFK „Dainava“ po ilgos pertraukos pagaliau grįžta žaisti į Alytų - savo n...

Paroda Alytaus kultūros centre veiks 2024-04-25 – 2024-06-08.Parodas kviečiame apž...

Balandžio 30 d. 12:00 val., antradienis, Alytaus Rotušės aikštė.