Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Lietuva šiemet švenčia dvidešimt metų narystės Europos Sąjungoje. Per šį laikotarpį Lietuvos BVP vienam gyventojui išaugo dvigubai, ES investicijos – viršijo 16 mlrd. eurų. Sanglaudos politika buvo viena svarbiausių varomųjų jėgų silpnesniems regionams, o Lietuva tarp gavusiųjų daugiausiai naudos iš Sanglaudos politikos.
Didesnis poveikis buvo mažiau išsivysčiusiuose regionuose. 2023 m. BVP mažiau išsivysčiusiuose regionuose buvo 2,4 % didesnis nei būtų buvęs be Sanglaudos politikos paramos. Latvijoje ir Lietuvoje ne sostinės regione atitinkami skaičiai buvo 4 % ir 3 %.
Dešimties 2004 metais į ES įstojusių valstybių narių vidutinis BVP vienam gyventojui išaugo nuo 52 % iki beveik 80 % ES vidurkio. Atotrūkis nuo likusios ES sumažėjo perpus. Nedarbo lygis šiose valstybėse narėse sumažėjo nuo vidutiniškai 13 % iki 4 %.
Sanglaudos politika
Sanglaudos politika per dvidešimtmetį buvo viena svarbiausių varomųjų jėgų, mažinančių skirtumus tarp senųjų ir naujųjų narių. Tikimasi, kad kiekvienas pagal sanglaudos politiką investuotas euras iki 2043 m. padidės trigubai, o tai prilygs maždaug 4 % metinei grąžos normai.
Iki 2022 m. pabaigos sanglaudos politikos finansavimas 2014–2020 m. buvo paremtas daugiau nei 4,4 mln. įmonių, šiose įmonėse sukurta 370 000 darbo vietų ir sudarė apie 13 % visų viešųjų investicijų ES, o mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse – 51 %.
Tokie skaičiai pateikiami naujausioje 9-ojoje Europos Komisijos Sanglaudos ataskaitoje.
Lietuva patiria vienus mažiausių nuostolių dėl klimato kaitos visoje ES. Beje, Sanglaudos politikos finansavimu Lietuvos namų ūkiuose buvo įrengta per 5 600 saulės energija varomų apšvietimo sistemų. Turėdami apie 45 megavatus galios, lietuviai kasmet sutaupo apie 27 000 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Demografija nedžiugina
Nedarbo lygis sostinės regione – tarp mažiausių visoje ES, ko nepasakysi apie „kitą Lietuvą“.
BVP vienam gyventojui Vilniaus regione tarp didžiausių visoje ES ir siekia 132,6% ES vidurkio„ kitoje Lietuvoje dalyje arba Vidurio ir vakarų regione, kuriam priklauso ir Alytaus apskritis, vos perlipa 71%. Visgi regionų augimas Lietuvoje viršija ES vidurkį.
Lietuva, išskyrus sostinę ir pajūrį, tarp labiausiai „nukraujavusių“ regionų Europos Sąjungoje – Alytaus apskrityje gyventojų sumažėjo daugiau kaip 16%.
Natūralus gyventojų prieaugis, ar tiksliau – mažėjimas, Alytaus apskrityje siekia -8,6%, blogesnė situacija iš Lietuvos regionų tik Utenos apskrityje (-11,8%). Gimstamumu pasigirti labiausiai gali Airija ir Prancūzija.
Išskyrus Vilnių, Lietuvoje mažėja jaunų dirbančių žmonių, tiesa, yra ir blogesnių situacijų ES.
Daugiau įdomios informacijos galite surasti interaktyviame žemėlapyje – paspaudus ant regiono ir pasirinkus tam tikrą kriterijų, pamatysite konkrečius skaičius.
2021–2027 m. Lietuvoje ketinama investuoti į 10 Lietuvos regionų centrų, siekiant didinti regionų patrauklumą ir išnaudoti jų ekonominį potencialą.
2014–2020 m. laikotarpiu tiesiogiai regionams buvo skirta apie 972 mln. eurų ES lėšų. 2021–2027 metais tam skirta 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
Sanglaudos politikos dėka iki 2027 m. ES bus sukurta 1,3 mln. papildomų darbo vietų, iš kurių didelė dalis bus su ekologija ir skaitmeniniu perėjimu susijusiuose sektoriuose.
