Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox 
Europa reaguos į Armėnijos akibrokštą č® ES pirmininkaujančios Lietuvos sostinę vėl plūsta aukščiausio rango svečiai. Š įkart į juos sutelktas ypatingas dėmesys dėl pastarųjų įvykių.
Vilniuje vykstančioje tarpparlamentinėje saugumo ir užsienio politikos konferencijoje Armėnijos ir Sirijos aktualijos nebuvo išvengtos.
Konferencijoje dalyvauja ES Užsienio reikalų ministre vadinama Catherine Ashton, tap pat ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Konferencijoje keliamas ne tik atsako Sirijai, bet ir Rytų partnerystės politikos klausimas. Armėnijos prezidento pareiškimas, kad šalis ketina stoti į Rusijos sumanytą Muitų sąjungą, visą ligtolinį įdirbį artinti šią skurdžią šalį prie ES paverčia praktiškai niekais. Tad glaudaus bendradarbiavimo sutarties nebus pasirašyta. Asociacijos sutarties juodraštis, dėl kurio iš esmės suderėta ir beliko tik parafuoti, irgi atsidurs stalčiuose arba istorijoje.
Niekas ES neabejoja, kad toks Armėnijos vadovo sprendimas buvo paveiktas Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudimo.
Dabar visų akys nukreiptos į kitas Rytų partnerystės šalis, nes šias taip pat bando vilioti Rusija, kad jos atsisakytų ketinimų suartėti su ES.
Lietuvos gyventojai pakankamai įdėmiai stebėjo įvykius Maskvoje dėl Armėnijos, nes mūsų šalies žmonėms tai pakankamai aišku – Rusija taip lengvai neatsižadės savo įtakos sferų. Kalbinti Lietuvos gyventojai mano, kad šalys turi atsilaikyti nuo Rusijos spaudimo, tačiau ar tai pavyks padaryti, sunku pasakyti šiandien. Bet vengti konfliktų reikia, mano žmonės, turintys nesenos patirties gyvenimo Sovietų Sąjungoje.
Europos Parlamento narės Laimos Andrikienės nuomone, Rusija, viliodama Rytų partnerystės šalis į savo glėbį, veikia prieš visą Europos Sąjunga, nori susilpninti jos plėtros galimybes ir įtaką. Europos Paerlamente buvo susirinkinę visų ES šalių ambasadoriai, delegacijų nariai aptarė padėtį. L. Andrikienė pastebėjo, kad Armėnijos prezidentas du kartus atmetė Rusijos vadovo kvietimą atvykti, tačiau šįkart nuvyko ir po susitikimo pareiškė savo lemiamą sprendimą.
Kol kas ES institucijos oficialiai nepareiškė savo pozicijos dėl šios netikėtos žinios. Tačiau neabejotinai tai padarys. L. Andrikienė nuogąstauja, kad ši Kaukazo šalis pati save pasmerkė likti Rusijos globoje. Beje, šioje šalyje vis dar yra dislokuoti Rusijos kariškiai.
„Tai turės rimtų pasekmių pačiai Armėnijai. Ji baigė derybas dėl laisvos prekybos ir Asociacijos su ES sutarčių. Nebuvo jokių abejonių, kad Vilniuje ši šalis galės parafuoti susitarimus”, – pasakojo europarlamentarė.
Kitas europarlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis mano, jog Armėnija pajuto, jog neturi kito pasirinkimo. „Rusija stengiasi įtraukti tokias šalis, kurios neturi kito pasirinkimo. Mūsų tiksas, kad tos valstybės nueitų demokratijos, žmogaus teisių gynimo keliu. Ir, žinoma, reikia sudominti tas šalis stojimo į ES galimybe”, – sakė Z.Balčytis. Jo manymu, jei Armėnijos prezidentas per tokį trumpą laiką pakeitė savo sprendimą, tai, vadinasi, galėjo būti tam tikri susitarimai aukščiausiame lygyje.
Jis apgailestavo, kad nors ES įdėjo tiek daug lėšų, laiko ir pastangų, tačiau Armėnijos prezidento sprendimas visa tai pavertė niekais. Todėl šis klausimas gali būti svarstomas skubos tvarka jau artimiausioje Europos parlamento sesijoje Strasbūre kitą savaitę.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.
Prie laidos finansavimo prisideda 
.
http://www.facebook.com/EuroposKlubas
kalbėk: [email protected]
