Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Žvilgsnis į kitus metus: prognozės dar šviesesnės
Kas mūsų šalies laukia ateityje? Ekonomikos ateitį prognozuoja tiek Europos Komisija, tiek Lietuvos bankas, tiek komerciniai bankai. Jų prognozės kartais gerokai skiriasi, tačiau tik po kiek laiko tampa aišku, kas buvo geriausias orakulas.
Lietuvos ekonomika šįmet augs 2,7 procento, prognozuoja Europos Komisija. Prognozė buvo sumažinta daugiau nei pusę procento, o tai rodo, kad Rusijos embargas paveikė mūsų šalies ūkį. Kitais metais mūsų ekonomika auga 3,1 proc., nors anksčiau prognozė buvo palankesnė. Lietuvos bankas kiek optimistiškesnis, nors irgi sumažino prognozę. Panašiai pasielgė ir komerciniai bankai.
Reikėjo atsispirti nuo dugno
Vidaus paklausa turėtų skatinti ekonomikos augimą Lietuvoje, skelbia Europos Komisija. Tačiau Rusijos embargas gali pristabdyti eksportą ir pabloginti investuotojų nuotaikas, dėl ko augimas gali sulėtėti. Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad ekonominė situacijos vertinimas prastėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES šalių. Tačiau išorinėms priežastims visko versti negalima, todėl priežasčių ieškoma ir ES viduje. Vis daugiau kalbama apie vidaus vartojimo skatinimą, todėl norima įjungti naujus varikliukus, galinčius pagreitinti ekonomikos garvežį. Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Biudžeto kontrolės komitetų narys Zigmantas Balčytis „Europos Klubui“ pasakojo, kad dabar yra galimybė suversti visą kaltę dėl silpnėjančios ekonomikos konfliktui Ukrainoje, tačiau ES padarė ne visus namų darbus praeityje, mano Z.Balčytis. Pasitaikė ir strateginių klaidų, pavyzdžiui, pernelyg užsitęsęs griežtas taupymas. „Praradome ne tik pajamas, bet ir darbo vietas susiveržę diržus“, – sakė Z.Balčytis. Jis pastebėjo, kad tose šalyse, kur nebuvo tokio didelio ekonimikos nuosmukio kaip Lietuvoje, augimas dabar ne toks didelis. Nes šalims nereikia taip stipriai pasivyti kaip Lietuvai. Europarlamentaras gyrė pastarųjų metų struktūrinius pokyčius Lietuvoje, pavyzdžiui, kai pašalpų skyrimas perleistas savivaldybėms, palengvintos kai kurios taisyklės. Tai esą turėjo teigiamo poveikio užsienio kapitalo atėjimui į Lietuvą. Nes investicijos jau duoda grąžą.
Terminalas – pavyzdys Europai
Kalbant apie energetiką, Lietuvos pavyzdys gali būti sektinas visai ES, siekiančiai turėti kuo daugiau alternatyvių energijos šaltinių. Taigi suskystintų dujų terminalas gali tapti strateginiu, nes galės „maitinti“ kitas šalis, kurios turės galimybes priimti dujas iš laivų.
Dabar laukia kitas žingsnis – kaip užsitikrinti reikiamą elektros energijos generaciją. „Kiek mes sugebėsime sumažinti energijos kainas, tiek būsime laisvi ir nepriklausomi“, – sakė Z.Balčytis. Pastarieji įvykiai, susiję su naftos kainos kritimu, pasak Z.Balčyčio, parodo, kad energetikoje negali būti tikras, kad visi laikai užtikrins pelną. Rusijos pavyzdys tai parodė – biudžeto praradimai dėl atpigusios naftos jau yra milžiniški. Tačiau poveikį jaučiame ir mes, nes su Rusija vis dar esame susisaistę kai kuriais ekonominiais ryšiais.
Lietuvai prognozės geresnės
Kol naftos kainos krenta, o ekonomikos augimo prognozės taisomos, investuotojai iš Rusijos traukiasi. Ekspertai teigia, kad investuotojai iš tos šalies kitais metais atsiims net 35 milijardus JAV dolerių. Tačiau Rusijos bankas tikisi, kad kitais metais sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai jau bus mažesnis nei dabar. Esą bankams pavyks prisitaikyti prie pakitusių išorės veiksmų. Tikimasi, kad sankcijų bus atsisakyta ne kitais metais, kaip tikėtasi, o tik 2017 metų pabaigoje.
O Lietuvoje prognozės kitiems metams – geresnės nei šįmet. Mažės nedarbas, kalbama ir apie minimalios algos kėlimą, infliacija irgi negąsdins. Europos Komisija prognozuoja, kad privatus vartojimas Lietuvoje šiemet išaugs 3,9 proc., kitąmet – 4 proc., valdžios sektoriaus vartojimas kone perpus mažiau, investicijos – apie 6 procentus..Nedarbo lygis, pernai siekęs 11,8 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 11,2 proc., kitais metais – iki 10,4 proc., o 2016 metais – iki 9,5 procento. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 3,6 proc., kitąmet – beveik 5 proc., 2016 metais – daugiau nei 5 procentais. Prognozuojama, kad suderinta vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 0,3 proc., kitais metais – 1,3 proc., o 2016 metais – 1,9 procento.
Latvijai ir Estija agal prognozes augs kiek mažiau nei Lietuva – Latvijai šiais metais prognozuojamas 2,6 proc. BVP augimas, kitąmet – 2,9 proc., Estijai – atitinkamai – 2 ir 2,7 procento. Visos ES ekonomika šiemet turėtų augti 1,3 proc., kitais metais – 1,5 proc., o vien tik euro zonoje – atitinkamai 0,8 proc. ir 1,1 procento.
„Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. , 15.10 val., 19.10 val. . Laida kartojama šeštadienį 10.10 val.
„Europos klubą” transliuoja ir „Geras FM” bei „Tauragės radijas”.
Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.
