Klausyti gyvai

13:00 - 13:35

„FM99“ kultūra

Kokie šalies prezidento G. Nausėdos bonsų medeliai ?

Tylus vandens čiurlenimas, tvenkinyje besipliuškenantys ryškiaspalviai japoniški Koi karpiai ir daugybė įvairiausių dydžių ir formų bonsai medelių – tokį vaizdą galima išvysti  užsukus į alytiškio, bonsų meistro Kęstučio Ptakausko Ryto rasos sodą. Nedidelę dalį namų kieme įkurtame Japoniškame sode kruopščiai Kęstučio prižiūrimų bonsų jau greitai išvys ir alytiškiai bei miesto svečiai – K. Ptakauskas ruošiasi Tarptautinei bonsų medelių, medžio drožinių ir gamtos fotografijų parodai, kuri Alytaus kraštotyros muziejuje vyks rugsėjo 1–9 d.

Kęstutis Ptakauskas

„Ši paroda bus įdomi tuo, kad joje bus eksponuojami ne tik bonsų medeliai, bet ir skulptoriaus Artūro Janicko medžio drožiniai bei mano gamtos fotografijos. Kraštotyros muziejuje bus įkurta ir  išskirtinė erdvė. Kokia? Tegul tai lieka staigmena,“ – apie parodą pasakoja ir visų  jos detalių kol kas neatskleidžia K. Ptakauskas.  Bonsų meistras neslepia, kad  didelius renginius tokius, kaip anksčiau Alytuje vykę Japonijos menų festivaliai, organizuoti nėra lengva – sunku gauti finansinę paramą, tad kelerius metus jis rengia kur kas mažesnes tarptautines bonsų parodas. Ši bus jau dvidešimt pirmoji.

Rugsėjo 1–9 d. vyksiančios Tarptautinės bonsų medelių, medžio drožinių ir gamtos fotografijų parodos atidaryme planuoja dalyvauti nemažai svečių: LR Prezidentas G. Nausėda, J. E. Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, bonsai meistrai iš Čekijos, Lenkijos, Italijos ir Latvijos.

„Parodos erdvė nėra didelė – 80 kv. m., tad ji bus suskirstyta dalimis – po 10 kv. m. bonsai medelių eksponavimui bus skirta man, iš Čekijos, Lenkijos atvykstantiems bonsų meistrams ir mokiniams, kurie pas mane lanko bonsai mokymus. Svečiai iš Italijos parodoje dalyvaus kaip vertinimo komisijos nariai ir tuo pačiu surengs bonsų formavimo pasirodymus, kurie vyks Ryto rasos sode, tad visi norintys galės atvykti jų pasižiūrėti,“ – pasakojimą apie parodą tęsia K. Ptakauskas. 

Rugsėjo 1–3 d. parodos lankytojai galės pamatyti iš užsienio atvykusių bonsai meistrų suformuotus medelius. Vėliau, svečiams išvykus,  užsienio bonsų meistrų medelius pakeis K. Ptakausko bonsai. Tiesa, tarp parodoje eksponuojamų medelių lankytojai ras ir du  J. E. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos medelius. 

Ryto rasos sodas

Ryto rasos sodas. Kaip sekėsi jį kurti?

Tradiciniu japoniškų medelių auginimo ir puoselėjimo menu K. Ptakauskas susidomėjo prieš 35-erius metus.

„Viskas prasidėjo 1988 m. Tuomet, kai grįžau iš karo Afganistane, į kurį patekau tarnaudamas tuometinėje sovietinėje armijoje. Tada pradėjau domėtis bonsai – aiškintis, kaip šie medeliai gali augti vazonuose ar specialiuose konteineriuose. Man pavyko susisiekti su užsienio meistrais ir išvykti mokytis bonsai meno, vėliau pradėjau organizuoti tarptautines parodas“, – prisimena Kęstutis.

Pamažu Tolimosios Rytų šalies kultūra K. Ptakauską traukė vis labiau – jis pradėjo domėtis ir japoniškais sodais: „Tuomet mano gyvenime prasidėjo antrasis etapas – pradėjau studijuoti landšafto dizainą. Įgyti žinių šioje srityje buvo sunku – literatūros buvo nedaug, o ir ji buvo parašyta anglų kalbą. Teko ieškoti knygų ir pažinčių su japonų landšafto architektais“,  – pasakoja bonsų meistras. 

Prabėgus keleriems metams K. Ptakauskas nusprendė savo namų kieme įkurti Japonišką sodą. Tiesa, jo kūrimas užtruko ne vienerius metus. „Sodą kurti pradėjau 1994 m., o 2002 m. darbai buvo baigti – mūsų namų  kieme buvo sukurtas pirmasis Lietuvoje japoniškas sodas“, – prisimena Kęstutis. 

Ryto rasos sodo tvenkinyje  – ypatingos žuvys

Nemenku iššūkiu tapo ir tvenkinio įrengimas Ryto rasos sodu pavadintoje kiemo erdvėje. 

„Tuo metu kuriamame japoniškame sode išsikasiau nedidelį tvenkinį, kuriame auginau spalvotas žuvis. Tada įsivaizdavau, kad tai yra japoniški Koi karpiai. Koi karpių augintojai Japonijoje sužinoję, kad Lietuvoje yra Japoniškas sodas ir jog kažkas augina japoniškus karpius, panoro pamatyti, kas tai daro, tad 2010 m. rudenį jie atvyko pas mane į svečius ir iškritikavo mano įrengtą tvenkinį. Anot japonų, mano įrengtame vandens telkinyje galėtų plaukioti nebent varlės o ne hibridiniai karpiai, kuriuos tuomet auginau, ar juolab Koi karpiai“, – pasakoja K. Ptakauskas. 

Tuomet japonai su Kęstučiu mielai pasidalijo žiniomis apie tai, kaip turėtų būti įrengtas Koi karpiams gyventi tinkantis tvenkinys ir pažadėjo, kad jeigu į patarimus bus atsižvelgta, jie K. Ptakauskui  padovanos Koi karpių. Kęstutis neslėpė, tokios dovanos nesitikėjęs, tačiau mielai ėmėsi tvenkinio  pertvarkymo darbų. Buvusį 1,5 m. gylio tvenkinį jis pats savo rankomis pagilino iki 3 m ir įrengė taip, kaip tai padaryti rekomendavo japonai. Darbams pasibaigus, Japonijos Koi karpių augintojai savo pažadą ištęsėjo. K. Ptakauskui jie padovanojo 70 mažų, įspūdingo grožio žuvelių. 
Šiuo metu K. Ptakausko tvenkinyje pliuškenasi 15 didelių Koi karpių, likusieji, deja, neišgyveno. „Įleidus į tvenkinį žuvis atrodė, kad viskas bus paprasta, pamaitinsi ir to užteks, bet jeigu žuvis grynakraujė ji yra labai lepi. Dalis japonų padovanotų žuvų susirgo. Tuo metu Lietuvoje tokioms egzotiškoms žuvims gydyti tinkančių vaistų nebuvo. Teko pirkti mikroskopus, auginti bakterijas, ieškoti medikamentų – procesas buvo ilgas ir sunkus“, – Koi karpių auginimo patirtimi dalijasi Kęstutis ir džiaugiasi, kad dabar perprato šių žuvų auginimo ypatumus – jau  ketverius metus karpiai neserga jokiomis ligomis.

Bonsai formavimo subtilybių mokosi ir mikrochirurgas

Daugiau nei tris dešimtmečius bonsai ir landšafto dizainu užsiimantis K. Ptakauskas yra daugelio pasaulio ir tarptautinių bonsai bei landšafto dizaino parodų laimėtojas.  Štai 2012 m. K. Ptakausko Estijoje vykusios parodos metu sukurtas japoniškas sodas pelnė pirmąją vietą, o iš 2015 m. Šanchajuje vykusios parodos Kęstutis sugrįžo su platininiu apdovanojimu, kurį pelnė už sukurtą japonišką sodą. Dvejuose Pasaulio landšafto architektų konkursuose K. Ptakauską taip pat lydėjo sėkmė –  jis laimėjo pirmąsias vietas.

Šiuo metu K. Ptakauskas bonsai subtilybių moko 40 mokinių. 2-3 kartus per mėnesį į Ryto rasos sode įrengtoje studijoje vykstančius mokymus atvyksta nuo kasdienybės ir darbų bent trumpam pabėgti norintys mokiniai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių. Bonsai mokymuose dalyvauja įvairių specialybių žmonės – įmonių ar įstaigų vadovai, medicinos darbuotojai. Vienas jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas, LSMUL Kaukolės pamato chirurgijos sektoriaus vadovas, Neuromokslų instituto direktorius, prof. Arimantas Tamašauskas. 

„Bonsai medelio formavimas – ilgas procesas. Štai tinkamai suformuoti pušį galima tik po 10-15 metų. Tai nėra kaip keramikoje… nupildei puodelį ir po kurio laiko jau gali iš jo gerti arbatą“, – sako mokinių entuziazmu ir pastangomis mokantis  formuoti bonsus besidžiaugiantis K. Ptakauskas. 
Paklaustas, ar kas nors iš šeimos narių panoro sekti jo pėdomis  ir užsiimti bonsai formavimu, Kęstutis teigė, kad jo sūnų ši veikla nedomina. Taip, anot jo, ko gero atsitiko todėl, kad vaikai matė kiek daug darbo tenka įdėti formuojant bonsus ar kuriant Japonišką sodą. 

Jauniausias K. Ptakausko sūnus susidomėjo krepšiniu, o vyresnėlis – fotografija. Ja domisi ir K. Ptakauskas.  Jis fotografuoja gamtą. Būtent dėl šio pomėgio K. Ptakauskas šių metų pavasarį patyrė traumą – norėdamas nufotografuoti naminę pelėdą, Kęstutis lipo į 5,7 metrų aukščio liepą, iš kurios iškrito bei susilaužė penkis stuburo slankstelius ir šonkaulius. Įvykus nelaimei, Kęstučiui teko dvi paras praleisti reanimacijoje. Laimei viskas baigėsi sėkmingai – K. Ptakauskas pasveiko ir jau planuoja keliones. Šių metų spalio mėnesį bonsai meistras  išvyks į Kiniją, kur dalyvaus  vienoje prestižiškiausių bonsai parodų pasaulyje. Kitais metais jis keliaus už Atlanto – į Dominikos Respubliką. Čia vyks Pasaulio bonsai paroda ir joje K. Ptakauskas dalyvaus kaip ekspertas, demonstruotojas ir teisėjas. 

„Miesto informatorius“

Kitos naujienos

Gegužės 19 d. įvyko pirmosios KIDS ATHLETICS projekto žaidynės Vilniuje, kuriose susirinko per 20...

Gegužės 25 d. Alytuje vyks išskirtinių automobilių klubo rengiama paroda „RedHill Street 2024“. Todėl nuo...

Toliau rekonstruojant Ulonų g. nuo gegužės 22 d., trečiadienio, laikinai, kol vyksta darbai, keičiasi aut...

Gegužės 21-oji – svarbi diena Giedrei ir jos kūrybos gerbėjams: muzikos platformose jau sukasi jo...