Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį, balandžio 24 dieną Alytuje susitiko su regiono švietimo bendruomenėmis bei savivaldybių merais. Po susitikimų – pokalbis su ministre FM99 studijoje.
„Gerą nuotaiką, nes aktyvi bendruomenė, daug klausimų, bet matau, kad yra drąsos akyse“, – paklausta, ką išsiveža iš Alytaus, atsakė ministrė.
Švietimo pagalba turi pasirūpinti pačios savivaldybės
Viena iš svarbių temų – įtraukusis ugdymas ir švietimo pagalba specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Mokyklos turi būti atviros įvairių poreikių vaikams, o 90% vaikų, turinčių specialiųjų poreikių jau yra mokyklose, valstybė ženkliai prisideda prie švietimo pagalbos, sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Švietimo pagalba yra savivaldybių savarankiška funkcija ir savivaldybė turi pasirūpinti švietimo pagalba, bet suprantame, kad savivaldybėms yra sudėtinga“, – sako ministrė Jurgita Šiugždinienė. Anot ministrės, mokytojų padėjėjų skaičiai išaugo kelis kartus, finansavimas švietimo pagalbai išaugo nuo 60 iki 130 milijonų eurų.
Tačiau švietimo pagalbos specialistų – logopedų, psichologų – Lietuvoje trūksta, su mokytojų padėjėjais situacija geresnė, nes jiems nekeliami tokie reikalavimai, kaip specialistams.
„Savivaldybė sprendžia, kaip atrodo mokyklų tinklas“
2020 m pasirašytas memorandumas, kuriame sutarta, kad kasmet kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje žmonėms su negalia bus pritaikyta bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą.
Memorandumą įgyvendinti padeda Tūkstantmečio mokyklos programa, sako ministrė. Visos dalyvaujančios programoje mokyklos turi būti pasirengę įtraukiajam ugdymui.
„Savivaldybė nusprendžia, kaip atrodo jos mokyklų tinklas ir visos mokyklos niekada neturės vienodos parengties“, – kalba J.Šiugždinienė. Pagal vaikų poreikius jiems turėtų būti ir jiems pritaikomos mokyklos.
„Mes vis dar esam labai uždari įvairių poreikių turintiems žmonėms ir mažai dar supratimo, kad tai praturtina visų mūsų gyvenimą, jeigu šalia yra“, – apgailestauja ministrė.
Į pagalbą – įtraukties centrai
Paklausta, ar yra minčių automatizuoti pagalbos skyrimą specialiuosius ugdymo poreikius turintiems vaikams, kad ne politikai priiminėtų sprendimus dėl pagalbos vaikui, o specialistai, ministrė sako, kad tie procesai iš dalies jau automatizuoti, yra nustatyti standartai.
„Dabar vyksta diskusija dėl aprašų – keturiems šimtams mokinių turėtų būti vienas švietimo pagalbos specialistas, yra nustatyti tam tikri standartai“, – aiškina J.Šiugždinienė.
„Jau yra veikiantys regioniniai įtraukties centrai, kurie, tikimasi, teiks didelę pagalbą mokykloms. Jie kuriami remiantis Skandinavijos šalių pavyzdžiu.
Jeigu turime vaiką, kuris naujai prisijungė, jis turi poreikių, vienokių ar kitokių, komanda atvažiuoja, įvertina situaciją, pasižiūri infrastruktūrą, padeda susitvarkyti ugdymo procesą, pasižiūri, ko dar reikėtų, padeda mokytojui susidėlioti“, – aiškina ministrė.
Anot jos, labai svarbu skatinti vaikus ir tėvus drąsiai komunikuoti apie savo poreikius, pavyzdžiui, vienas klasės gale stovintis, o ne sėdintis vaikas nekeltų niekam problemų, tačiau siekiama visus priversti elgtis vienodai: „Dažnai nedrįstama pasakyti, ko vaikui reikia.“
Žiedinių savivaldybių vaikai
Alytaus miesto ir rajono savivaldybės daugelį metų ginčijasi dėl vaikų išlaikymo švietimo ir ugdymo įstaigose. Anot ministrės, finansiškai savivaldybės nenukenčia, nes vaikams skiriamas mokymo krepšelis, tačiau problema, kad kai kurios mokyklos „nusausina“ vaikus iš kitų, stipresni vaikai išvežami į rajonų ir miestų centrus, didėja atskirtis. Todėl svarbus susitarimas tarp savivaldybių ir griežtos taisyklės.
„Turim sudaryti rajone sąlygas, kad vaikų nenorėtų vežti į centrą“, – sako ministrė.
Visgi neretai mažas rajonų gimnazijas baigę vaikai nestoja į aukštąsias mokyklas ir nesirenka tiksliųjų mokslų, kur labiausiai trūksta specialistų, todėl reikia savivaldybių sprendimų ir planavimo, sako J.Šiugždienė.
Saugumas mokyklose
Pastarąjį mėnesį ir Alytuje pasipylę atvejai, kuomet vaikai apsinuodija mokyklose „garindami“ neaiškias priemones ministerijoje matomi, sako J.Šiugždienė ir planuojama tai keisti per švietimą.
„Nuo kitų metų startuoja gyvenimo įgūdžių programa, kur labai didelė dalis bus skirta būtent šitam klausimui, kaip atpažinti, kaip pasakyti „ne“, kaip elgtis vaikams pagal amžiaus tarpsnius“, – naujoves aiškina ministrė.
Jurgita Šiugždinienė džiaugėsi, kad dabar bus normali pamoka nuo pirmos klasės, kur bus kalbama apie įvairius dalykus, o ne prevencinė programa, kurios būna trumpalaikės.
Visgi, anot jos, nereikia tikėtis, kad viskas bus išspręsta mokykloje: „Tai šeimos klausimas“. Ketinama kalbėtis apie vaikų saugumą ir su Vidaus reikalų ministerija.
Su ateinančiomis naujovėmis ugdymo srityje plečiama ir pilietiškumo programa.
„Tai svarbus indėlis į vertybinį vaikų mąstymą“, – tiki ministrė. Be to, siekiama, kad su vaikais klasėse kalbėtų specialistai, aiškindami gyvenimiškus dalykus.
Klausykite plačiau pokalbį su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.
