„Pirmas puslapis“ – dabar labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas negu politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Antradieniais „FM99“ eteryje klausykite „Pirmo puslapio“. Laidos metu kalbama apie pačias aktualiausias dienos naujienas, įvykius šalyje ir pasaulyje. „Pirmame puslapyje“ – spaudos apžvalga, analitika, specialistų ir straipsnių autorių komentarai.

„Verslo žinios“: Vasara įsivyravo ir finansų rinkose. Regis, šiomis dienomis jas labiau jaudina „Pokemon Go“ užkratas, nuo liepos pradžios 120% pasiekęs „Nintendo“ akcijų kainos šuolis ir kitų žaidimų gamintojų akcijų populiarumo bumas, o ne tarptautinės politikos pokyčiai ar ekonominės prognozės. Išties stebėtina, tačiau praėjusios savaitės tragedija Nicoje ir savaitgalį naujienų puslapius sudrebinęs neįvykęs pučas Turkijoje, finansų rinkoms nepadarė didesnio įspūdžio. Panašu, kad finansinį pasaulį gerokai nustebinęs britų sprendimas „Brexit“ atliko savo darbą – leido rinkoms pasikoreguoti, jų dalyviams peržiūrėti savo požiūrį į laukiamus pokyčius, tačiau atostogų meto išplonintas rinkų likvidumas neteikia daug vilčių dėl reikšmingų pokyčių artimiausiomis savaitėmis. Pagrindiniai akcijų rinkų indeksai JAV yra pasiekę visų laikų aukščiausius lygius. Tuo tarpu Europa atrodo gerokai prasčiau: akcijų indeksai yra toli nuo rekordų, palūkanos – šalia antirekordų. Trumpiau tariant, Europoje nei ekonominės, nei politinės naujienos neblizga.

Alytaus naujienos: Nakvynės namams tenka laidoti savo gyventojus. Lie­pos 16-ąją Alytaus nak­vy­nės na­muo­se apie 14 va­lan­dą lai­ki­no apnakvindi­ni­mo pa­tal­po­se, į ku­rias be­na­miai at­ei­na per­nak­vo­ti, ras­tas 54-erių vy­ro la­vo­nas. Jį lai­do­ti im­sis Nak­vy­nės na­mai, nes aly­tiš­kio vai­kai yra už­sie­ny­je, grįž­ti į Aly­tų pa­lai­do­ti tė­vo ne­tu­ri ga­li­my­bių. Šiai be­na­mius pri­glau­džian­čiai įstai­gai lai­do­ti sa­vo gy­ven­to­jus yra ne nau­jie­na, – nuo gy­va­vi­mo pra­džios, 1997-ųjų va­sa­ros, Nak­vy­nės na­mų dar­buo­to­jai rū­pi­no­si 25 lai­do­tu­vė­mis. Kaip sakė Alytaus nakvynės namų padalinio vedėja socialinėms paslaugoms Inga Gervelė, įstaiga gyvuoja jau 19 metų, tad mirčių pasitaiko. Per metus 1-2, kartais trys atvejai. Pusė mirusiųjų tenka laidoti Nakvynėms namams. Nuo 1997-ųjų va­sa­ros, kai pra­dė­jo veik­ti ši Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­val­di įstai­ga, jų dar­buo­to­jams te­ko or­ga­ni­zuo­ti 25 sa­vo gy­ven­to­jų lai­do­tu­ves, nes ar­ti­mie­ji ar­ba at­si­sa­ko lai­do­ti, ar­ba ar­ti­mų­jų ne­ran­da­ma, ar­ba to­kių žmo­nių Nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­jai vi­siš­kai ne­tu­ri.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybės nusiteikimą nenustatyti kadencijų skaičiaus biudžetinių įmonių vadovams. Ji tokius planus vadina valstybės tarnybos reformos „parodija“ ir „grįžimu į sovietinius laikus“.Prezidente žurnalistams komentavo Vyriausybės planus trečiadienio posėdyje patvirtinti ir teikti Seimui priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, būtų nustatyta, kad tokių įstaigų vadovams įvedamos ketverių metų kadencijos, tačiau jų skaičius niekaip neapribojamas, kas reikštų, kad tas pats įstaigos vadovas galėtų kas ketverius metus dalyvauti konkursuose ir labai ilgą laiką užimti vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje.

Pagrindinės priežastys, šalies gyventojus stabdančios uždarbiauti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai ir biurokratinės kliūtys. Tačiau užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį gaunama suma, rodo „Swedbank” Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tiesa, šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai, iš šios veiklos dažniausiai tegaudavo iki 50 eurų. „Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tendencijos trijose Baltijos šalyse skiriasi. Estus uždarbiauti papildomai motyvuotų didesnės sumos nei lietuvius, tai yra 300-400 eurų, o latviai pasitenkintų ir mažesnėmis papildomomis pajamomis nei Lietuvos gyventojai. Be to, skiriasi ir papildomai uždarbiaujančių gyventojų skaičius. Estijoje tokių gyventojų dalis visose Baltijos šalyse yra mažiausia, Lietuvoje – didžiausia. Per pastaruosius 12 mėnesių papildomų pajamų siekė gauti pusė mūsų šalies gyventojų, o Estijoje 39 procentai”, – sako „Swedbank” Finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Pasak „Swedbank” ekspertės, jei apsispręstų dirbti papildomai, Lietuvos gyventojai tam norėtų skirti vidutiniškai 5-10 valandų per savaitę, ir tai sudarytų apie 20-40 val. per mėnesį. Populiariausia veikla, kuria norėtų užsiimti mūsų šalies gyventojai, yra įvairūs su namų ūkiu susiję darbai, tai yra namų tvarkymas, smulkaus remonto darbai, auklės paslaugos. Lietuviams taip pat patrauklios atrodo ir laisvai samdomų specialistų paslaugos, pavyzdžiui, atlikėjų, fotografų, vertėjų.

  Lietuvos studentai išsikėlė tikslą tapti pirmaisiais žmonėmis pasaulio istorijoje, išauginusiais augalą kitame nei Žemė kosminiame kūne, rašo „Lietuvos žinios“.Suburta kelių universitetų 20 jaunųjų mokslininkų komanda šią vasarą pradėjo rengtis misijai „Lietuva Mėnulyje 2018“.  Projekto esmė – sukurti autonomišką organinio maisto auginimo technologiją, kuri leistų auginti augalus atšiauriausiomis sąlygomis, kokios yra Mėnulyje ar Marse. Kol kas tai buvo daroma tik Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS).“ Anot Vilniaus universiteto (VU) biofizikos magistrantūros pirmakursio Mikalojaus Brazdžiūno, „būtent NASA suformulavo idėją, kad dabar, kai ypač geros sąlygos nusiųsti į Mėnulį savo eksperimentus, būtų verta atlikti ir tokį eksperimentą – išauginti Mėnulyje augalą. Tai būtų pirmas žingsnis žvalgant, ar per vėlesnes misijas, kai jau astronautai skris į Marsą ir Mėnulį, būtų įmanoma ten vietoje jiems užsiauginti maisto.“

Laida „Pirmas puslapis“ parengta pagal naujienų agentūrų ELTA ir BNS bei „FM99“ žinių tarnybos informaciją.