Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Antradieniais „FM99“ eteryje klausykite „Pirmo puslapio“. Laidos metu Emilis Lingė kalba apie pačias aktualiausias dienos naujienas, įvykius šalyje ir pasaulyje. „Pirmame puslapyje“ – spaudos apžvalga, analitika, specialistų ir straipsnių autorių komentarai.
BNS: Seimas antradienį po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri šeimą apibrėžia per santuoką. Už tokią pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 20 parlamentarų. Už tokią pataisą vieningai balsavo konservatorių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, didžioji dalis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, Seimo narių mišrios grupės atstovų. Prieš balsavo ar susilaikė socialdemokratai ir Liberalų sąjūdžio atstovai. 107 Seimo nariai Konstituciją siūlo papildyti nuostatomis, kad „šeima sukuriama sudarius santuoką“, „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“, „valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Seimo statutas numato, kad Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po dešimt dienų nuo jų svarstymo Seimo posėdyje – parlamentas tuo metu jau bus baigęs pavasario sesiją. Pataisai oponavusi Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė sakė, kad siūlomas reguliavimas prasilenkia su realybe, o pataisos priėmimas neprivers žmonių gyventi kitaip, nei jie pasirinkę šiuo metu. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, jog 1992 metais tautos referendumu patvirtintos Konstitucijos straipsnis apie šeimą – pakankamas, o pataisos iniciatorių baimės dėl vienalyčių santuokų yra nepagrįstos. Dabar pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Konstitucijos pataisų iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“. Pataisos kritikai tvirtina, kad šeimą susiejus išskirtinai su santuoka kiltų daug neaiškumų, būtų sugriauta sistema, reglamentuojanti šeimos narių teises ir pareigas, tokia pataisa būtų diskriminacinė.
Delfi: Jungtinei Karalystei referendumu apsisprendus ateityje palikti Europos Sąjungą, kyla klausimas: kas laukia darbo imigrantų Didžiojoje Britanijoje, kaip keisis lietuvių padėtis šioje šalyje, ar tai gali paskatinti grįžtamąją migraciją atgal į Lietuvą? Jei taip, kas jų laukia Lietuvoje? Migracijos specialistai Karolis Žibas ir Audra Sipavičienė pabrėžia, jog tikėtis grįžtamosios migracijos būtų neracionalu, nes darbo užmokesčio lygis Lietuvoje nesiekia Jungtinės Karalystės lygmens. Lietuvoje minimali alga siekia 350 Eurų, minimalus valandinis atlygis – 2 eurus 13 centų. Jungtinėje Karalystėje minimalus valandinis atlygis nuo šių metų siekia tarp 6 eurų 56 centų ir 8 eurų 92 centų, priklausomai nuo dirbančiojo amžiaus, taigi minimali alga per mėnesį, kai per savaitę dirbama 40 valandų – nuo 1049 iki 1427 eurų. Reikia turėti mintyse, kad valiuta perskaičiuota po „Brexit“ kritus svaro sterlingo kursui. Ekspertai teigia, kad yra tik du dalykai, ko galima tikėtis po „Brexit“, jei Londonas iš tiesų aktyvuos išstojimo mechanizmą: arba emigracijos mažėjimo iš Lietuvos, arba migracijos krypčių kaitos. Jie neatmeta galimybės, kad nedidelė dalis emigrantų galbūt pasirinks grįžti į Lietuvą. Bet, kaip sako Audra Sipavičienė, būtų baisiausia, jei valdžia imtų kviesti grįžti išvykusiuosius neapgalvojusi detalių, kur grįžę žmonės dėsis.
„Kauno diena“: Vakar po rekonstrukcijos atidarytas Panemunės policijos komisariatas. Labiau intriguoja ne naujos patalpos, o čia vykdomas eksperimentas – sujungti Viešosios ir Kriminalinės policijos padaliniai. Ateityje tai gali būti padaryta visos šalies komisariatuose. Būtent dėl šios priežasties, anot policijos generalinio komisaro Lino Pernavo, į šias iškilmes pakviestas premjeras Algirdas Butkevičius. „Žmogui nereikia žinoti, kur įsikūrusi policija,- pakanka žinoti tik telefono numerį 112. Mes neturime sėdėti komisariatuose ir laukti, kol ateis interesantai. Ir tai tapo įmanoma Panemunės policijos komisariate”,- sakė Linas Pernavas.
„Klaipėda“: Du Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkai sukėlė komentarų audrą, kai smagia daina uostamiesčio gyventojus pasveikino Joninių proga. Buvęs Kelių policijos viršininkas Ramūnas Šideikis ir šiuo metu šiai tarnybai vadovaujantis Mindaugas Džermeika į socialinį tinklą „Facebook” įkėlė vaizdo įrašą, kuriame abu jauni vyrai, bevažiuodami į policijos reidą, užtraukė liaudies dainą „Buvo naktis švento Jono”. Abu kolegas nufilmavo policijos automobilyje įrengta kamera, kuri dažniau fiksuoja nedrausmingus vairuotojus, mėginančius išsisukti nuo bausmės. „Specialiai nieko nedarėme, viskas nutiko atsitiktinai. O ir gera nuotaika buvo”, – pasakojo vyrai.
„Šiaulių kraštas“: Po referendumo Didžiojoje Britanijoje kasdien daugėja spekuliacijų dėl rezultatų: atšaukti, perbalsuoti, ignoruoti ir panašių. Vieni britai – tarsi po sunkių pagirių, rodos, tik dabar suprato, už ką iš tiesų balsavo. Kiti britai jau daužo emigrantus, tyčiojasi iš jų vaikų ir varo juos „namo”. Ar Europos Sąjungos biurokratija, politinis valstybių elitas išgirdo trenksmą ir imsis pokyčių, ar tik tūptelėjo ir laukia – o gal praeis? Kas laukia Lietuvos ir jos piliečių – ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir čia, vienoje iš dviejų Lietuvų? „Šiaulių krašte“ pokalbis su Gintautu Mažeikiu, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėju, profesoriumi, filosofu: „Lietuvoje referendumo įstatymas yra žymiai sudėtingesnis nei didžiojoje Britanijoje, todėl Lietuvoje toks mažas procentas persvaros labai mažai ką būtų reiškęs. Referendumai tampa populistiniu instrumentu. Daug žmonių, kurie neturi nei reikiamo išsilavinimo, nei supratimo, ką jie veikia politikoje, reaguoja labai emocingai – vieną dieną jie balsuoja vienaip, o kitą dieną jie teigia, kad balsuotų kitaip”.
Lrt.lt: Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos pabėgėlių perskirstymo programą atvyko dar septyni migrantai. Tai patvirtino vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Jis teigė, kad pabėgėliai perkelti iš Graikijos. Tai – dvi šeimos: iš trijų ir keturių asmenų. Šiuo metu į Lietuvą yra perkelti 26 pabėgėliai iš 1105, kuriuos šalis įsipareigojo priimti per dvejus metus.
„Klaipėda“: Tropinis karštis – pavojingas sveikatai ir net gyvybei. Tai byloja ilgasis savaitgalis, kai pajūryje fiksuotas 33 laipsnių šilumos rekordas. Vis dėlto visus rekordus nustelbė tėvų nerūpestingumas. Tai pabrėžė tiek medikai, tiek pajūrio gelbėtojai. Gamtoje poilsiavusių porų aplaidumo kaina – pagadinta vaikų sveikata, o kai kur ir – prarasta gyvybė. Gelbėtojų vadovas, biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai” direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki rimtai pajuokavo, kad pagrindinė bėda yra ta, kad atėję prie jūros vaikai yra labai judrūs, o tėvai – nelabai, jie nori pailsėti ir dėl to dažnai palieka vienas atžalas prie vandens. „Kai gelbėtojai tėvus dėl to įspėja, labai piktinasi, kad čia jų vaikai ir jie žino, ką daro. Tada pabrėžtinai liepia netrukdyti ilsėtis. Labai didelė problema – neblaivūs poilsiautojai”, – pripažino Aleksandras Siakki.
BNS: Šiandien eidama 91-uosius metus mirė aktorė, Lietuvos radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Užuojautą dėl Undinės Nasvytytės mirties pareiškė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Undinė Nasvytytė gimė 1926 metais Kaune. 1945 metais ji baigė Vilniaus suaugusiųjų vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus dramos teatro studijoje, baigė Vilniaus konservatoriją ir Vilniaus universitetą. Už nuopelnus Lietuvai Undinė Nasvytytė apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
15min.lt: Vilniaus rajone esančios Rudaminos gyventojams karštą vasaros dieną ne visada pavyksta atsigaivinti šaltu vandeniu iš vandentiekio. Anot gyventojų, bent dalyje gyvenvietės šaltas vanduo namuose būna tik nuo vidurnakčio iki 8 valandos ryto. Tačiau vandens tiekimu besirūpinanti bendrovė siūlo gyventojams imtis taupymo, tuomet ir problemos neliksią. Rudaminos gyventojams, gyvenantiems individualiuose namuose, pastarosios karštos dienos prailgo. Kaip pasakojo Albertas, dienomis jie neturėjo šalto vandens. Tokia situacija susidarė Rudaminos Sodų, Brolių, Vilniaus ir kitose gatvėse.
Laida „Pirmas puslapis“ parengta pagal naujienų agentūrų ELTA ir BNS bei „FM99“ žinių tarnybos informaciją.
