Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Antradieniais „FM99“ eteryje klausykite „Pirmo puslapio“. Laidos metu Emilis Lingė kalba apie pačias aktualiausias dienos naujienas, įvykius šalyje ir pasaulyje. „Pirmame puslapyje“ – spaudos apžvalga, analitika, specialistų ir straipsnių autorių komentarai.
BNS: Lietuvos apeliacinis teismas šiandien iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo Romualdui Lipskiui skirti treji metai ir trys mėnesiai nelaisvės, pakeistas į penkerius metus laisvės atėmimo. Romualdas Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šią informaciją Baltarusijos žvalgybos pareigūnui. Dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniuje taip pat buvo nuteistas buvęs kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Jo nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, nes nebuvo apskųstas.
Delfi: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo Pridėtinės vertės mokesčio grobstymo bendrovei „Kauno grūdai“ perkant lenkišką cukrų. Įtariama, kad per kelis mėnesius tokiu būdu buvo pasisavinta daugiau nei 389 tūkstančių eurų PVM. FNTT šį tyrimą pradėjo dar praėjusių metų pabaigoje. Tiriama bendrininkų grupės 2014 m. veikla. Oficialiai galimais nusikaltimo organizatoriais įvardijami trys asmenys: du „Kauno grūdų“ darbuotojai – pardavimų vadovas Baltijos šalims N. Aukštuolis ir vadybininkas P. Panavas bei bendrovėje „Įmonių steigimas“, užsiimančioje įmonių steigimu ir įregistravimu, dirbęs A. Remeika. Įtariama, kad tuo ir galėjo būti pasinaudota bandant nuslėpti mokesčių.
Įtariama, kad šio plano įgyvendinimui bendrininkai įsteigė tris fiktyviais įmones. Jų vadovais ir akcininkais buvo paskirti 5 asocialūs asmenys. Beje, P. Panavas yra įmonių grupės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininko ir pagrindinio akcininko Tautvydo Barščio sūnėnas. Tyrimo metu nustatyta, kad fiktyvių bendrovių „vadovus“ – teistus asmenis, narkomanus – parinko juos pažįstantis P. Panavas. Vėliau, pradėjus tyrimą, pareigūnams šiuos „direktorius“ teko rankioti įvairiose narkomanų landynėse. Pareigūnų duomenimis, „Kauno grūdai“ ėmė pirkti lenkišką cukrų per tarpininkus – minėtas fiktyvias bendroves. 21 proc. PVM Lietuvos biudžeto nepasiekdavo. Šių įmonių vardu buvo išrašyta cukraus pardavimo sąskaitų-faktūrų už daugiau nei 2 mln. eurų. Tokiu būdu galėjo būti pasisavinta daugiau nei 389 tūkst. eurų mokesčių. Pasak pareigūnų, sunku patikėti, kad milijoniniai sandoriai buvo atliekami nežinant „Kauno grūdų“ vadovams, tačiau niekam iš jų įtarimai nepareikšti, nes tam nerandama pagrindo. Įmonių grupės „Kauno grūdai“ vadovai teigia nieko apie šią aferą nežinoję. Už didelės vertės sukčiavimą ir apgaulingą apskaitą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys situaciją komentuoti atsisakė.
„Lietuvos žinios“: Partijos viena po kitos šaukia narių suvažiavimus, baigia dėlioti kandidatų spalio 12-ąją vyksiančiuose Seimo rinkimuose sąrašus, o vienas svarbiausių artėjančių rinkimų programinių akcentų – konkrečios sumos, kuriomis partijos žada didinti vidutinius atlyginimus ar įvairias išmokas, rašo „Lietuvos žinios”. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Romo Lazutkos, „partijos pradėjo žadėti konkrečius skaičius dėl to, kad žmonės jų pasigesdavo skaitydami abstrakčius samprotavimus apie ateities darbus”. Pavyzdžiui, Darbo partija žada, kad jiems gavus valdžią, vidutinis darbo užmokestis bus keliamas iki 1 110 eurų (jis šįmet siekia 756 eurus), minimali mėnesinė alga – iki 656 eurų (šią liepą turėtų siekti 380 eurų), o vidutinė pensija – iki 422 eurų. Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD, konservatoriai), pristatę „Naują planą Lietuvai – tikina, kad po rinkimų jiems gavus daugumą Seime, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis sieks 1 250 eurų, vidutinė pensija – 400 eurų. „Vis dėlto tai manipuliavimas rinkėjais: jeigu nebus jokių krizių, vidutinis atlyginimas vis tiek kils, nors niekas dabar negalėtų konkrečiai pasakyti, kiek – spėlioti apie atlyginimų augimą yra tas pats, kas prognozuoti orą po ketverių metų”, – „Lietuvos žinioms” sakė Romas Lazutka.
„Lietuvos rytas“: Buvusio Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio ir koncerno „MG Baltic” istorijoje daugėja intrigos – pirmadienio rytą paaiškėjo, kad per kratas pas „MG Baltic” viceprezidentą Raimondą Kurlianskį rasta dokumentų, kuriuose gali būti valstybės paslapčių. Papildomi įtarimai dėl jų laikymo verslininkui pareikšti praėjusį penktadienį, rašo „Lietuvos rytas”. Prokuroras Justas Laucius pirmadienį šią informaciją pateikė Vilniaus apygardos teismo teisėjui Ernestui Rimšeliui, kuris nagrinėjo Raimondo Kurlianskio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo jį laikyti suimtą 20 parų. Ar tai, kad Raimondo Kurlianskio likimą sprendžia šių metų pradžioje teisėju tapęs buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Ernestas Rimšelis, tik sutapimas? O gal Vilniaus apygardos teisme sunku rasti teisėjų, neturinčių ryšių su teisėsaugos akiratyje atsidūrusiu koncernu „MG Baltic”? Žinia apie verslininkų turėtus slaptus dokumentus taip pat užminė mįslių. Raimondo Kurlianskio advokatai stebėjosi, kad nutartyje skirti suėmimą nurodytas vienintelis argumentas – esą jis gali išvykti iš Lietuvos ar slapstytis nuo tyrimo. Advokatų įsitikinimu, šeimą turintis verslininkas iš Lietuvos sprukti tikrai neplanuoja, todėl siūlė jį paleisti už užstatą. Tuo metu prokuroro Justo Lauciaus tikinimu, už tam tikrų veiksmų atlikimą jau buvusiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui 106 tūkst. eurų perdavęs Raimondas Kurlianskis turi likti suimtas: „Skiriant kardomąsias priemones žmogaus laisvės gerbimo taisyklė nebuvo pažeista”. Ar Lukiškių kameros pavyks išvengti Seimo nario mandato atsisakiusiam Eligijui Masiuliui, paaiškės artimiausiu metu.
Lrt.lt: Prasideda kasmetė akcija, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Ji rengiama penktą kartą. Šių metų šūkis – „Kiekvienas gali rinktis skaidrų kelią“. Akcijos organizatoriai „Investors’ Forum“ sako, kad šešėlinės ekonomikos mastas šalyje po truputį traukiasi, tačiau pernai šešėlis sudarė daugiau negu ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto – maždaug 9 milijardus eurų. Tyrimai rodo, kad šešėlinę ekonomiką skatina mažos žmonių pajamos, ribotos galimybės įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų. Pasak apklausų, lietuviai pusę savo atlyginimo išleidžia maistui ir būstui. Ekspertai sako, kad toleruodami neskaidrų verslą, žmonės kenkia patys sau. Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad dėl mokesčių slėpimo, atlyginimų vokeliuose ateityje negalima tikėtis socialinių garantijų, orių pensijų.
BNS: Žlugusio banko „Snoras“ indėlininkai dar nėra atsiėmę daugiau nei 14 mln. eurų draudimo išmokų. 164 tūkst. indėlininkų pinigus turi atsiimti iki lapkričio 24 dienos. Tarp išmokų dar neatsiėmusiųjų yra 159 tūkst. gyventojų ir apie 5 tūkst. juridinių asmenų, pranešė Indėlių draudimo fondas. Pirmieji turi atsiimti apie 9 mln. eurų, antrieji – daugiau nei 5 mln. eurų. Nemažos dalies – 68 tūkst. – indėlininkų „Snore“ laikytų pinigų suma nesiekia 1 euro. Anot Indėlių draudimo fondo, nors nuo „Snoro“ bankroto praėjo beveik 5 metai, iki šiol indėlininkai gana aktyviai kreipiasi dėl draudimo išmokų ir jas atsiima. Pavyzdžiui, 2014 metais vidutiniškai kreipdavosi apie 40 asmenų per mėnesį, 2015-aisiais – apie 20. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas numato, kad indėlininko teisė į draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Lėšos, kurių neatsiims indėlininkai, bus sugrąžintos į Indėlių draudimo fondą.
ELTA: Euro grupė aptars ataskaitą dėl trečiosios finansinės paramos Graikijai programos bei diskutuos apie galimybes restruktūrizuoti šalies valstybės skolą. Taip pat bus kalbama apie perspektyvas Atėnams pervesti dar vieną finansinės paramos paketą. Dar pirmadienį Europos Komisija pareiškė sveikinanti Graikijos parlamento priimtas naujas biudžeto politikos priemones. Graikijos parlamentas sekmadienį priėmė naujus nutarimus dėl šalies biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo. Nutarimas buvo priimtas likus vos dviem dienoms iki euro zonos pareigūnų susitikimo: už pasisakė 153 parlamentarai, prieš – 145. Parlamento priimtame įstatymų projekte taip pat kalbama ir apie euro zonos finansų ministrų reikalaujamo valstybės privatizacijos fondo steigimą. Gegužės pradžioje parlamentas taip pat patvirtino ir šalies pensijų bei pajamų mokesčio srities reformas. Dar pernai Graikija su savo tarptautiniais kreditoriais susitarė dėl trečiojo finansinės paramos paketo, kurio vertė siekia 86 mlrd. eurų.
„Vakarų ekspresas“: Penktadienį Klaipėdos fotografijos galerijoje atidaryta pasaulyje garsiai nuskambėjusio fotomenininko Karolio Janulio paroda „Būti paukščiu”. Tai pirmoji rimta jo paroda Lietuvoje, surengta gimtajame mieste – Klaipėdoje. Praėjusiais metais pradėjęs naudoti bepilotę skraidyklę, Karolis Janulis pradėjo fotografuoti vaizdus iš paukščio skrydžio. Šioje parodoje ir yra eksponuojami jo vienerius metus kaupti darbai, atspausti ant drobės. Šios fotografijos buvo daromos ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Slovakijoje. Karolio Janulio darbus publikavo vieni didžiausių pasaulio transliuotojų, tokie kaip BBC, CNN ir „Daily Mail”.
Laida „Pirmas puslapis“ parengta pagal naujienų agentūrų ELTA ir BNS bei „FM99“ žinių tarnybos informaciją.
