Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Užgavėnės – tai žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Krikščionims tai yra gavėnios – priešvelykinio pasninko ir atgailavimo laikotarpio – išvakarės.
Sekmadienį, vasario 11 dieną 15 valandą švęsti kviečia Alytaus Kurorto seniūnaitija. Užgavėnių šventė vyks Šilo gatvėje, o čia bus deginama Morė, kausis Lašininis ir Kanapinis!
Kurortiečiai keps blynus, virs šiupininę, laukia šokiai ir dainos su kapela „Dzūkija”.
Lietuviai Užgavėnes, seniau vadinamą ragučio šventę, švęsdavo kovo antro dešimtadienio pabaigoje–trečio pradžioje, per pavasario lygiadienį. Su žemdirbyste susijusios Užgavėnių apeigos ir atributika (važinėjimasis, laistymasis vandeniu, supimasis, sotus ir gausus valgymas, tam tikros dainos, žvėrių kaukės) turėjo magiškai skatinti vaisingumą, lemti gausų būsimąjį derlių, vaizdavo žiemos ir pavasario kovą.
Užgavėnių laikas keitėsi po Lietuvos krikšto
Po Lietuvos krikšto Užgavėnių laikas ir šventės pavadinimas ilgainiui buvo priderintas prie Bažnytinio kalendoriaus (gavėnios išvakarės, nuo 02 03 iki 03 09, septintosios savaitės prieš Velykas antradienis), bet daugelis papročių išliko. Iki Užgavėnių stengtasi iškulti javus, per Užgavėnes nedirbti sunkesnių darbų (kitaip visus metus nebūsią poilsio).
Užgavėnės – paskutinė vadinamojo žiemos mėsėdžio (mėsiedo, laiko nuo Kalėdų) diena. Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Tradicinis Užgavėnių valgis visoje Lietuvoje – blynai (dažniausiai miltiniai), Žemaitijoje – šiupinys, rūgštūs mieliniai blynai. Per Užgavėnes kiekvienas į namus užsukęs žmogus turėdavo ragauti šaltienos, kitų mėsiškų valgių; jų negalima palikti, nes kitą Pelenų dieną prasideda gavėnios pasninkas.
Daugelyje šalių Užgavėnės švenčiamos kaip karnavalas. Lietuviškos Užgavėnės – tai seniausių apeigų ir žaidimų, kurių metu susitinkama su mirusiųjų vėlėmis ir gamtos dievybėmis, tradicija.
Tradiciniai užsiėmimai
Užgavėnėse susikaupė daug papročių, žaidimų, dainų ir pan. Trumpai galima išvardyti svarbesnius šventės dalykus:
- gausios vaišės;
- važinėjimasis, lenktynės;
- Morės vežiojimas ir jos sudeginimas ar paskandinimas šventės pabaigoje;
- vaidinimai, persirengus gyvuliais, nepažįstamais žmonėmis bei demonais (ožys, gervė, arklys, giltinė, gydytojas, elgeta, kareivis, čigonas, vestuvininkai ir t.t.);
- žiemos kovos su Pavasariu vaizdavimas – Lašininio ir Kanapinio dvikova, kurią laimi Kanapinis;
- vestuvių arba laidotuvių suvaidinimas;
- laistymasis vandeniu;
- būrimai.
- Visiems patinka prisivalgyti – blynai, šiupinys su kruopomis, žirniais ir mėsa. Smagu pasistumdyti, pasilaistyti vandeniu, pasisuodinti nuodėguliais, pelenais ir t.t.
„Užgavėnės susijusios su pavasariu, su derlingumu, su linais. Šitas pavasarinės šventės laikotarpis buvo siejamas su protėvių vėlėmis. Jos tiesiogiai daro poveikį derliui. Kadangi šiuo laikotarpiu aktyviai veikia vėlės (kaip ir per Adventą), galbūt tai yra laikas, kada jos gali iš sakralinio pereiti į žemiškąjį, žmonių gyvenamą pasaulį. Todėl ypač stengtasi neužkliūti joms be reikalo, būti tiesiog nepastebimiems“ (ŠA, 1998 03 07).
Dainos
Įdomu, jog žemaičiai, tarsi labiausiai išsaugoję Užgavėnių papročius, dainuoja daugiau „ubagų“ dainas. Aukštaičiai išlaikė labai senų Užgavėnių dainų, o papročių – mažiau.
Dainų simboliai:
Arklys, žirgas. „E tai arklys, e tai geras yra arklys…“, „Arklys bėgo, žolė augo…“
Tai bundančios gamtos gyvybinės galios ženklas.
Vanduo, tekėjimas – minimas beveik visose šio laikotarpio dainose: „Gili upelė leliumoj“,
„Už marių marių ežerai šalo“. Vanduo ir marios – tai pirmapradė gamta, kurioje viskas užgimsta ir atgal sugrįžta. Judantis, tekantis vanduo ženklina gyvybės budimą.
Mergelė – „Toj upelėj salelėje krėsle sėdi Mergelė“, ji šukuoja plaukus ir sėdi aukso krėsle. Tai būdingas senovės Deivės – Gamtos įvaizdis.
Plaukai. Šukuojami plaukai taip pat susiję su plaukimu, tekėjimu – gyvybės vyksmu.
Linai – taip pat plaukų ir gyvybės plitimo simbolis.
