Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Dar savaitgalį fm99.lt pranešėme džiugią žinią alytiškiams – nebebus daromi pakeitimai Alytaus miesto bendrajame plane Birutės – Margio gatvių sankryžos kvartale, t.y. čia nebus leista penkiaaukščių statyba ir senasis Alytaus kvartalas išlaikys savo tarpukario vaizdą. Šiandien radijo stoties „FM99“ studijoje buvęs Alytaus m. vyriausiasis architektas, dabar savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Arūnas Grigaitis, kuris dirbo su bendrojo plano korekcijomis ir kuris kreipėsi į Kauno regiono architektų tarybą patarimo, nesutapus Alytaus miesto vadovų ir visuomenės nuomonėms.
Mindaugas Matažinskas sugrįžo į darbą
Arūnas Grigaitis Alytaus miesto vyr. architektu turėjo dirbo tol, kol į pareigas bus grąžintas jas ėjęs Mindaugas Matažinskas. Tad toliau darbą su bendruoju planu tęs Alytaus m. vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas.
Gruodžio 11 dieną Kauno apygardos teismas išteisino Mindaugą Matažinską, kuris 2020 metais buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu bei nušalintas nuo pareigų. 2023 m. vasario 3 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai pripažino M. Matažinską kaltu ir jam skyrė 10 tūkst. eurų bauda.
Tačiau dabar situacija pasikeitė – Kauno apygardos teismas visiškai išteisino vyriausiąjį architektą, priteisė savivaldybei jam sumokėti negautą atlyginimą per 50 000 eurų ir sugrąžino jį į darbą į buvusias pareigas. Alytaus prokuratūra kol kas analizuoja dokumentus ir artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar skųs teismo sprendimą.
Kodėl svarbus bendrasis planas
Bendrasis planas yra miesto teritorijų planavimo dokumentas, kuris nustato miesto vystymo kryptis, prioritetus, apribojimus visose srityse, tiek architektūroje, tiek kraštovaizdžio bei aplinkosauginiuose, kultūros paveldo dalykuose, tai dokumentas, kuris nurodo miesto vystymosi tendencijas dešimčiai metų į priekį, aiškina architektas Arūnas Grigaitis.
Tai miesto planas, žemėlapis, kuriame nurodyta, kokios paskirties objektai – daugiabučiai, parduotuvės, parkai, reakreacinės zonos bus, kaip jie atrodys, nurodytos funkcinės zonos, kuriose galima vienus ar kitus dalykus, nurodomos gatvių tinklas ir taip toliau. Bendrajame plane sudėti ir apribojimai, kuriose vietose, ką reikia daryti ir kur ko negalima daryti.
„Jame nustatomos prioritetinės vystymo kryptys ir teritorijos, tai, ką miestas pirmiausia įgyvendins“, – pasakoja architektas.
Pakeisti tai, kas numatyta bendrajame plane reikia laiko – numatytos procedūros, kurios būtinos. Kai atliekamas koregavimas, kas vyksta šiuo metu, procedūra kiek paprastesnė procedūra nei viso bendrojo plano keitimas, tačiau laikas priklauso nuo daugelio faktorių.
Bendrasis planas keičiamas, kai atsiranda tam poreikis – miestas vystosi, bet dažnu atveju planas koreguojamas, kai tvarkoma tai, kas buvo pražiopsota ankstesnėse versijose ar taisomos apsisprendimų klaidos, keičiama tai, kas buvo sugalvota, aiškina A.Grigaitis.
„Labai geras pavyzdys Alytuje yra medelynas, kurio didelė dalis teritorijos yra medžiais neužsodinta. (…) Miestas nusprendė tą teritoriją į įveiklinti kitaip ir tada daromas koregavimas, ta teritorija išperkama išmiškinama, nustatoma pagal leistinus įstatymų rodiklius, keičiama funkcinė zona, per ilgą procesą pakeičiama ir miestas turės galimybę vystyti kitaip tą gabalą medelyno“, – pavyzdį pateikia architektas.
Kokie pokyčiai?
Kartais pokyčių reikalauja ir įstatymų pasikeitimai. Pavyzdžiui, pasikeitus žemės naudojimo sąlygų įstatymui elingai įmanomi tik toje teritorijoje, kur jie nurodyti savivaldybės bendrajame plane. Ankstesniame nebuvo nurodyta, tad prie Nemuno negalima buvo statyti elingų, dabar toji galimybė atsiras. Kitur yra pradėti statyti daugiabučiai, o bendrasis planas to nenumato.
Nuo 2021 metų įsigaliojo savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymas. Šis dokumentas leidžia savivaldybėms rinkti įmokas savo infrastruktūros vystymui iš statytojų, vystytojų. Taip pat jame nurodyta, kad prioritetinėse plėtros teritorijose savivaldybė privalo įrengti visą infrastruktūrą savo lėšomis.
Dabartiniame Alytaus m. bendrajame plane 90 % savivaldybės teritorijos yra prioritetinės, o tai reiškia, kad visoje šioje teritorijoje bet kas gali pareikalauti iš savivaldybės atvesti asfaltuotą kelią su apšvietimu ir visais inžineriniais tinklais. Jei savivaldybė to negali padaryti dėl finansinių išteklių trūkumo, vystytojas gali imti kreditą, viską padaryti už savo pinigus ir pateikti savivaldybei sąskaitą, kuri per 5 metus privalės apmokėti su visomis banko palūkanomis.
Tad koreguojant Alytaus m. bendrąjį planą dabar mažinama prioritetinės teritorijos, kad savivaldybė būtų pajėgi tai įgyvendinti.
„Dabar tai bus maždaug 15 % miesto teritorijos“, – aiškina architektas.
Bendruomenės įtaka sprendimams
Viešieji svarstymai keičiant bet kokį miesto planą yra privalomi ir bendruomenė neretai įsitraukdama į svarstymus daro savo poveikį.
„Dažniausiai taip ir būna, kartais trukdo, o kartais paspartina, ar užkardo gal ne pačius geriausius sprendimus, kaip nutiko ir šiuo atveju su Birutės ir Margio gatvių sankryžos teritorija – bendruomenė sudalyvavo labai smarkiai. Užteko vienas žmogaus perskaičiusio tai ir pasipylė kaip lavina visos kitos nuomonės“, – prisimena Arūnas Grigaitis.
Žmonės aktyviai dalyvauja ir dėl Pliažo gatvės – ten bendruomenė kovoja ir su advokatų pagalba. Šioje vietoje nėra privažiavimo prie 3 sklypų, kaip priklauso pagal žemės įstatymą, tačiau aplinkiniai gyventojai nesutinka su privažiavimų įrengimu.
Dabartinė situacija Alytuje
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis gruodžio 15 dieną kreipėsi į bendrojo plano rengėjus informuodamas, kad nusprendė nekeisti teritorijos, esančios Birutės ir Margio gatvių sankryžos aplinkoje leistino gyvenamosios statybos aukštingumo ir prašydamas kuo greičiau tęsti bendrojo plano procedūras.
Tačiau Alytaus bendrojo plano procedūros sustabdytos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI). Alytaus m. savivaldybės vadovai yra sakę, kad teikti bendrąjį planą tarybai tvirtinti ketina artimiausiu metu, galbūt kitų metų pradžioje. Tačiau buvęs vyr.architektas mano, kad tai per daug optimistiška.
„Jokių vilčių“, – neabejoja A.Grigaitis.
Yra bent kelios vietos, dėl kurių VTPSI atsiuntusi privalomuosius nurodymus stabdyti bendrojo plano procesą, kol savivaldybė arba nepateiks įtikinamų argumentų, arba atšauks savo sprendimus šiose teritorijose. Savivaldybės atsakymai Inspekcijai išsiųsti, laukiama sprendimų, po kurių paaiškės, ar galima vykdyti procedūras toliau.
Architektas prognozuoja, kad tai įvyks ne anksčiau, kaip sausio viduryje. Po to, kai prasidės procedūros, bus parengiama viešinimo ataskaita, kuri bus įkelta į informacinę sistemą ir bus galima pradėti derinimą. Tai gali trukti apie pusantro mėnesio, tuomet apie pusantro mėnesio vyks tikrinimas ir tai jau bus gegužės pradžia, skaičiuoja pašnekovas. Ir tik tuo atveju, jeigu viskas vyks tobulai. Be to, koreguojamas gatvių tinklas, tai yra susisiekimo infrastruktūra, o tai reiškia, kad kontrolės ir audito tarnyba turės atlikti patikrinimą, ar savivaldybė pajėgi finansiškai įgyvendinti bendrojo plano koregavimo sprendinius.
Tad architektas prognozuoja, kad bendrasis planas tarybą pasieks ne anksčiau, kaip birželį, jei viskas vyks sklandžiai, arba per kitas Kalėdas, jei ne taip sklandžiai.
Daugiau apie procedūras ir ką reiškia miestui bendrasis planas, klausykite „Gyvo miesto“ pokalbį su architektu Arūnu Grigaičiu.
„Miesto informatorius“
