Architektų išvada: Alytaus centre neleisti penkiaaukščių ir įtvirtinti  urbanistinio draustinio teritoriją. Penkiaaukščiams yra kitų vietų (papildyta)

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Šiandien, lapkričio 23 dieną Kauno regioninė architektūros taryba (RAT) (Kauno regionui priklauso ir Alytus) pateikė savo išvadą dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo, kuris leistų senajame Alytaus bulvarinių gatvių kvartale statyti penkiaaukščius daugiabučius.

Alytaus klausimą regiono architektų taryba svarstė posėdyje 2023 m. lapkričio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus prašymu. Prašymą Alytaus miesto vyriausiasis architektas Arūnas Grigaitis pateikė dėl „sprendimus priimančių subjektų nuomonių išsiskyrimo daugiabučių gyvenamųjų pastatų aukštingumo didinimo klausimu“.

Regiono architektų taryba buvo vieninga

„Tarybos narių nuomonė praktiškai visų buvo vieninga. Posėdžiuose daug būna diskutuojama ir žmonės galvoja vienaip ir kitaip, tai šiuo atveju gana vieningai visi pasisakė, kad negeras šitas sumanymas“, – iškart po tarybos posėdžio „FM99“ pasakojo Kauno RAT pirmininkas Vilius Adomavičius.

Anot Kauno regiono architektų, galiojantis draudimas statyti didelio aukštingumo pastatus suteikia apsaugą istorinio kvartalo tapatumui, tuo metu bendrojo plano keitimo koregavimo siūlymu siekiama dekonstruoti istoriškai susiklosčiusią vertingą ir saugotiną urbanistinę struktūrą bei miestovaizdį. 

Architektai diskutavo ir apie tai, kad šis atvejis gali tapti precedentu ir vertėtų išreikšti bendresnę poziciją šiuo strateginiu klausimu, kuri padėtų išsaugoti BP ir urbanistinę struktūrą ir panaikinti tendencija įterpti daugiaaukščius pastatus į sodybinį užstatymą. Alytuje tik visuomenės reakcija sulaikė miesto savivaldybės administraciją nuo sklypo valdytojo prašymo įgyvendinimo. 

Bet to, sklypo valdytojas prašo leidimo 3– 4 aukštų pastatams, o savivaldybės administracijos direktorius dar daugiau – 5 aukštų daugiabučiams.

Primenama, kad šalia, adresu Birutės g. 12 yra kultūros paveldo objektas – rašytojo K.Sakalausko-Vanagėlio namas. Minimas argumentas , kad gatvėje yra vienas sovietinių laikų daugiabutis tik iliustruoja, kad tuo laikotarpiu padarytų klaidų nereikia tęsti, nes šalia statant naujus daugiabučius būtų sukurta dar didesnė invaziją į kvartalą, neabejoja architektai. Naujas sprendinys sunaikintų unikalios teritorijos urbanistinę architektūrinę vertę. 

Siūloma neleisti penkiaaukščių ir įforminti urbanistinį draustinį

„Siūlome nepritarti pastatų aukštingumo (iš 2-jų aukštų ir 10 m aukščio į 5-ių aukštų ir 17 m aukštį) didinimui vilų kvartale, nes tokie sprendiniai netenkina urbanistinio integralumo, darnaus vystymosi principų, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, vientisos architektūrinės-urbanistinės idėjos bei estetikos kriterijų.“ – rašoma Kauno RAT išvadoje.

Visą kvartalą architektai siūlo vertinti kaip vientisą teritoriją su šalia esančių Miesto sodu ir centru: „Kvartalo tapatumo išsaugojimo reikšmę siūlome nagrinėti kartu su Miesto sodu ir miesto centru kaip vientisą urbanistinę idėją turinčią teritoriją. Kvartalo vertybių apsaugos tikslais būtina parengti jo vertybinį aprašą, tvarkymo gaires bei nustatyti prioritetus.“

Kauno RAT rekomenduoja įforminti 1928 m. plane numatyto urbanistinio draustinio teritoriją, kuriame būtų saugoma planavimo struktūra ir ribojamas aukštingumas, kvartalo vertybių apsaugos tikslais parengti jo vertybinių savybių aprašą, tvarkymo gaires bei pioritetus. 

Siūloma ir kreiptis į Kultūros paveldo departamentą ir nustatyti šio kvartalo vertę ir vertingąsias savybes.

Architektai atkreipia dėmesį ir į tai, kad reikėtų patikslinti su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sąvokų „koregavimo“ ir „keitimo“ interpretavimo ribas naudojant jas bendrųjų planų rengime, nes keitimo veiksmai yra neleistini BP keitimo koregavime. 

Šiuolaikinius poreikius atitinka

Tarybos nariai diskutavo apie sklypo savininko prašymą, kuriuo remiantis norime keisti bendrojo plano sprendinius, jame rašoma, kad „dabartiniai bendrojo plano sprendiniai neatitinka šiuolaikinių poreikių.“ Anot tarybos nario pastebėjimo, tai yra neteisingas „šiuolaikinių poreikių” suvokimas, nes vienas svarbiausių šiuolaikiškumo rodiklių būtent ir reiškia trumpiausią atstumą iki parko, miesto sodo, vandens telkinio ar pan. 

Diskutuota ir apie Alytaus miesto vadovų pareiškimus, kad penkiaaukščiai teritorijoje buvo leidžiami iki 2020 metų. Tačiau tiesa tokia, kad iki 2020 m. bendrajame plane nebuvo leidžiama statyti daugiabučius,, nors ir buvo nuostata leisti 5 aukštus ir 17 metrų pastatų aukštį.

2020 m. bendrasis planas pakeistas – leista statyti daugiabučius, bet sumažintas aukštis iki 2 ir 10 metrų. Daugiabučiai galimi ir dabar, tačiau mažaaukščiai statiniai, kaip, pavyzdžiui, keturbučiai medinukai.

Teritorijų penkiaaukščiams Alytuje netrūksta

Architektai pažymi, kad vietos į aukštų ir didesnių daugiaaukščių statybai Alytuje netrūksta,

„Todėl siūlome tokias ir rinktis daugiaaukščiams kvartalams, užtikrinant mieste urbanistinį nuoseklumą ir integralumą.“, – išvadą pabaigia architektų taryba.

Savivaldybės vadovai posėdyje nedalyvavo

Posėdyje projektą pristatė Alytaus bendrojo plano korektūrą rengiantis KTU Architektūros ir statybos instituto  architektas dr. Evaldas Ramanauskas, į klausimus atsakė Alytaus vyriausiasis architektas Arūnas Grigaitis.

Kauno RAT posėdyje buvo kviestas dalyvauti ir Alytaus m. savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis, tačiau jis į posėdį neatvyko. Prieš posėdį Kauno RAT gavo G.Rakaičio raštą, kuriame siūloma atidėti svarstymą vėlesnei datai, kai bus baigtas prokuratūros pradėtas tyrimas dėl galimo viešo intereso pažeidimo, tačiau Lietuvos architektų rūmų teisininkų nuomone, šie klausimai yra mažai tarpusavyje susiję, projekto sprendiniai yra architektūros ekspertų tyrimo laukas, todėl svarstymą atidėti pagrindo nematė.

„Miesto informatorius“