Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Alytus – miestas, kuriame visuomenė vis dar senėja, tačiau pensijos – aukštesnės, nei Lietuvos vidurkis, nedarbo lygis išlieka aukštas, tačiau skolintis skubame kur kas rečiau, nei sostinės gyventojai. Tai tik trumputė santrauka iš „Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės pasakojimo viešnagės „FM99” metu.
Kviečiame pasiklausyti pokalbio ir sužinoti apie Pietų Lietuvos gyventojų situaciją bei perspektyvas.
Anksčiau pramonės centrais besididžiavusio Pietų Lietuvos regiono reikšmė šalies ekonomikai per dvi dešimtis nepriklausomybės metų gerokai sumenko, o vietos savivaldybėms teko atlaikyti sudėtingus emigracijos ir nedarbo iššūkius. Tačiau praėjusiais metais pasirodė ženklų, kurie leidžia tikėtis, jog ilgainiui darbo rinka sutvirtės, o gyventojų finansinė situacija stabilizuosis.
Apie tai liudija Alytaus regione išaugęs veikiančių ūkio subjektų skaičius ir aktyvesnės pačių gyventojų verslumo iniciatyvos, tuo tarpu Marijampolės regione pastebimi didesni tiesioginių užsienio investicijų srautai. Tokias pietų Lietuvos ekonomines ir socialines tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę.
Nors Alytaus miesto gyventojus „jaunina“ vietos aukštesniosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai, vis dėlto savivaldybė patenka tarp labiausiai „pasenusių“ per pastaruosius septynerius metus. Kasmet regiono visuomenė tampa vyresnė vidutiniškai vieneriais metais. Maža to, visuomenė ne tik sensta, bet ir sparčiai mažėja – per dešimtmetį gyventojų skaičius smuktelėjo penktadaliu. Tokioms socialinėms tendencijoms įtakos turėjo ir viena spartesnių šalyje emigracija. Paguosti gali nebent tai, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą sparčiai auga ir artėja prie rekordinių srautų, tad, tikėtina, kad savivaldybės, iš kurių išvyko daugiausia gyventojų, sulaukia ir gausiausios finansinės pagalbos iš svetur.
Vyresnė visuomenė nėra konkurencingos darbo jėgos požymis, todėl savivaldybės, kuriose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, dažnai pasižymi aukštesniais nedarbo rodikliais. Pavyzdžiui, Alytaus rajono savivaldybė, kurioje vidutinis gyventojų amžius keturiais metais viršija šalies vidurkį ir siekia 46 metus, nedarbas praėjusiais metais buvo antras didžiausias šalyje (19.2 proc).
Didelis nedarbas, siekiantis beveik 19 proc. fiksuojamas ir Lazdijų rajone. Tačiau vilties, jog netrukus atsiras daugiau naujų darbo vietų, teikia faktas, jog pernai Lazdijuose sparčiausiai visoje šalyje augo ūkio subjektų skaičius. Darbo galimybių ieškojo ir patys Lazdijų gyventojai – verslo liudijimų čia taip pat daugėjo sparčiausiai Lietuvoje.
Individualios veiklos ėmėsi ir druskininkiečiai. Verslo liudijimų skaičius Druskininkų savivaldybėje per metus padidėjo 10 proc. Būtent verslo subjektų skaičius, praėjusiais metais augęs visose Alytaus regiono savivaldybėse, bei pačių gyventojų iniciatyva, leidžia tikėtis, jog gyventojų finansinė situacija Pietų Lietuvoje, besigrumiančioje su nedarbu ir emigracija, stabilizuosis.
Jei Alytuje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo dvyliktas didžiausias šalyje, tai Marijampolės savivaldybė, užimanti aštuntą vietą pagal gyventojų skaičių ir vienuoliktą pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, pagal vidutinį darbo užmokestį tik 23-ia.
Nors Pietų Lietuvos regione pastebimas netolygus ekonominis išsivystymas, regiono savivaldybes, kaip ir visą šalį, vienija pradelsti įsiskolinimai. 2013-aisiais Lietuvoje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, o skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo absoliučiai visose savivaldybėse.
Pavyzdžiui, Druskininkų r. savivaldybėje 1000-iui gyventojų tenka beveik 74 skolas pradelsę asmenys, o vidutinė pradelsta suma viršija 24 tūkst. litų. Tokiai sumai uždirbti, vidutinį darbo užmokestį gaunančiam druskininkiečiui prireiktų daugiau nei metų.
Vis dėlto net kelios Pietų Lietuvos regiono savivaldybės puikiai išlaikė finansinę drausmę – Vilkaviškio r. ir Lazdijų r. savivaldybių gyventojai sugebėjo vidutinę pradelstą skolą sumažinti. Pradelstų mokėjimų statistika ne tokia grėsminga ir Varėnoje. Šios tendencijos gali būti siejamos su vyresniu Varėnos gyventojų amžiumi. Vyresni žmonės tradiciškai nėra linkę prisiimti daug finansinių įsipareigojimų ir su pinigais paprastai elgiasi atsakingiau. Būtent šios išminties vertėtų pasimokyti ir kitų savivaldybių gyventojams.
