Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Paskutinėje šio sezono „Pilietiškumo dėlionės“ laidoje žurnalistai Liudas Ramanauskas ir Romas Sadauskas aptarė jų nuomone reikšmingiausius besibaigiančių metų įvykius. Visas „Pilietiškumo dėlionės“ laidas, vaizdo ir garso įrašus surasite čia:
Laidos rengėjai visus metus stengėsi apžvelgti begalę įvairiausių temų nuo bendruomeniškumo iki karo Ukrainoje aktualijų, bet šįkart atėjo laikas apžvelgti visus besibaigiančius 2023-uosius metus ir sudėlioti svarbiausius akcentus.
https://fm99.lt/category/pilietiskumo-delione/
Prie projekto finansavimo prisidėjo Vokietijos ambasada ir Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Viltis tenka perkelti į kitus metus
„Per tuos metus čia turėjome labai šaunių pašnekovų. Visko čia buvo, nepaprastai šviesių žmonių – įvairaus amžiaus, įvairių politinių pažiūrų. Sutikti už radijo studijos ribų jie ir dabar, nors ir po pusės metų, su malonumu prisimena tuos pokalbius ir sako, kad norėtų dar kažką papildyti. Todėl ateityje tuos žmones dar ne kartą reikės kalbinti skirtingais formatais spaudai, internetams ar radijui“, – kalbėjo žurnalistas Romas Sadauskas.
Jo nuomone, besibaigiančius 2023-uosius metus būtų banalu pavadinti sunkiais, nes sunkūs mums buvo 2022-ieji, kai prasidėjo karas, o mus užklupo jo sukelta infliacija.
„Šie metai buvo kitokie. Mes juos pradėjome jau turėdami tebesitęsiantį karą Ukrainoje ir bene sparčiausiai Europoje kylančias kainas ir tikėjomės, kad per šiuos metus kažkas pasikeis. Tų pokyčių nebuvimas geriausiai apibūdina šiuos metus: karas taip ir nesibaigė, sankcijos agresoriui neįsivažiavo tiek, kiek iš jų tikėjomės, mokesčių reforma Lietuvoje nuo pat pradžių nebuvo tokia, kokios visuomenė tikėjosi, todėl sužlugo. O kur dar čekiukų skandalas. Daugybę vilčių, kurias turėjome metų pradžioje, tenka perkelti į kitus metus arba pavadinti žlugusiomis“, – sakė Romas.
Lietuviai pavargo sekti karo naujienas
Liudas Ramanauskas priminė šiemet prasidėjusį karą tarp Izraelio ir Hamas ir suskaičiavo, kad vien „karštų“ konfliktų, kur žūsta žmonės, planetoje šiuo metu yra 28. Jis atkreipė dėmesį, kokios temos, pasak apklausos rezultatų, šiemet buvo aktualiausios Lietuvos gyventojams.
„Dėmesys karui sumenko 12 proc. Populiariausias turinys Lietuvos gyventojams yra politika ir pasaulio įvykiai – taip teigia 40 proc. apklausos dalyvių. Nedaug atsilieka maisto gaminimas – 38 proc. Trečioje vietoje informacija apie karą Ukrainoje – 25 proc. Prieš metus dėmesys karui Ukrainoje buvo gerokai didesnis, jis sumenko 12 proc. Galima sakyti, kad lengvesnio turinio populiarumas rodo nuovargio požymius“, – sakė L. Ramanauskas. Jis priminė šiemet Lietuvą supurčiusį čekiukų skandalą ir kalbėjo, kad dauguma žmonių nesitikėjo, jog ši tema įsivažiuos.
R. Sadausko teigimu, ikiteisminiai tyrimai pagal Andriaus Tapino inicijuoto projekto „Skaidrinam“ atskleistus piktnaudžiavimo faktus jau pradėti ketvirtyje Lietuvos savivaldybių.
„Manau, kad jų būtų gerokai daugiau, bet riboja Specialiųjų tyrimų tarnybos galimybės – jie neturi tiek tyrėjų, kad galėtų išnagrinėti tuos kalnus dokumentų, kuriuos jiems perduoda A. Tapinas“, – sakė žurnalistas.
Romas kalbėjo, kad prezidento Gitano Nausėdos kalboje, kuria jis pranešė apie savo kandidatavimą antrai kadencijai, buvo išsakyta daug liaupsių savivaldai, bet čekiukų skandalas – užmirštas. Liudas papildė, kad, jo nuomone, Prezidentas labai aiškiai orientuojasi į regionų rinkėjus.
„Visos apklausos patvirtina, kad regionuose G. Nausėda populiaresnis, negu didžiuosiuose miestuose. Bet galbūt tikisi sulaukti paramos iš tų savivaldybėse įsitvirtinusių merų, kurie turi savo rankose administracinį resursą, ir komandos nuo jų priklausomiems žmonėms, už ką reikės balsuoti“, – svarstė R. Sadauskas.
Žurnalistas suabejojo ar toks planas pavyks ir prisiminė, kaip Druskininkų kurorto vadovai 2019 m. Prezidento rinkimų antrajame ture nedviprasmiškai parėmė G. Nausėdą prieš jiems visai nepatrauklią Ingridą Šimonytę. Druskininkiečių komanda netgi važiavo į debatus Daukanto aikštėje su G. Nausėdą palaikančiais plakatais. O dabar tas pats kurorto meras savo žmonėms pristato Igną Vėgėlę.
Politinės korupcijos bylos pamokos
„Šiemet mes nemažai kalbėjome apie pilietinės visuomenės telkimą, bet takoskyra tarp dviejų, trijų, o gal ir keturių Lietuvų išlieka. Kitais metais vyks treji rinkimai. Petras Gražulis po tiek metų buvimo Seime neteko mandato – mano nuomone tai irgi yra tam tikras laiko požymis, kaip ir nuosprendis „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje“, – sakė L. Ramanauskas.
R. Sadauskas suabejojo, ar tie įvykiai tik atsitiktinai sutapo laike.
„Pripažinkime, kad P. Gražulis yra jau seniai praėjusio laiko produktas, kuris sunkiai įsikomponuoja šiuolaikinėje politinėje sistemoje. Nepaisant to, iki šiol jam puikiai pavykdavo ne tik išlikti Seimo nariu, bet ir turėti stiprų užnugarį vienmandatėje Gargždų apygardoje, kur jis buvo išrinktas, ir vieną kitą simpatiką visoje Lietuvoje. Nuosprendis politinės korupcijos bylos dalyviams nebuvo didelė staigmena. Visuomenę labiau stebino ir šokiravo jos kaltinamųjų išteisinimas žemesnės instancijos teisme. O pokyčiai jau buvo įvykę, nes byloje minimi žmonės jau buvo pašalinti iš politikos. Politinė sistema jau seniai apsivalė nuo to, ką jie buvo įnešę. Sukurta teismų praktika už korupcinius nusikaltimus skirti ne baudas, o tikras laisvės atėmimo bausmes turės įtakos būsimoms korupcijos byloms. Ta linkme aukštesnės instancijos teismas peržiūrės nuosprendį Kauno savivaldybės administracijos direktoriui, artėja prie nuosprendžio Druskininkų mero kyšininkavimo byla ir kiti į atskiras bylas išskaidyti teisėjų korupcijos skandalo fragmentai“, – kalbėjo Romas.
L. Ramanauskas pacitavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų išvadas, kad Lietuvoje už korupcinius nusikaltimus bausmės yra per lengvos.
„Ir pati visuomenė į tai reaguoja. Prisiminkime Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus bylą ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimą „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kuris daugelį privertė iš nuostabos pakelti akis. Tokių istorijų mes turime beveik kiekvienoje savivaldybėje. Nekalbant apie tai, kiek savivaldybių vadovų yra buvę Komunistų partijos nariais, nors ir prieš tris dešimtmečius“, – kalbėjo L. Ramanauskas.
Reitingai neatitinka galimybių
Pašnekovai pabandė įvertinti, kaip skirtingai Lietuvos politinės partijos reaguoja į čekiukų skandalą, nors visos jei ne viename, tai kitame rajone turi jo paliestų žmonių.
„Jeigu konservatorių Vyriausybė vos negriuvo dėl šito skandalo, tai LSDP, būdama didžiausia opozicine partija, pirmaujančia apklausose ir po kitų Seimo rinkimų veikiausiai ateisianti į valdžią ar bent dalyvausianti Vyriausybės formavime, sureagavo labai įdomiai. Mindaugo Sinkevičiaus istorija tikrai neskani visuomenei, bet socialdemokratams gaila jį aukoti. Turbūt tikėjosi iš vietos politiko iškelti į naujos kartos lyderius. Tenka pripažinti, kad LSDP reitingai neatitinka galimybių komandos turėjimo prasme. Jeigu jiems teks formuoti Vyriausybę, bus labai sunku rasti tinkamų žmonių užimti ministrų, viceministrų ir Seimo komitetų pirmininkų pareigas. Nes tai jau nebėra senųjų LKP – LDDP – LSDP „bebrų: komanda, kuri gali vadovauti bet kam. Jaunimas neatėjo, o „bebrai“ išėjo į pensiją“, – nuogąstavo R. Sadauskas.
Atostogas teko atidėti
Pašnekovai sutiko, kad svarbiausia besibaigiančių 2023-ųjų metų tema buvo ir liko Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Mus visus pasiekia nerimastingi signalai nuo pasiklausymo įrangos Valerijaus Zalužno kabinete iki amunicijos ir ginkluotės trūkumo. Ukrainai trūksta ne tik ginklų, bet ir žmonių – patys ukrainiečiai apie tai kalba. Žmonių reikia ne tik frontui, bet ir gynybos pramonei“, – kalbėjo L. Ramanauskas.
R. Sadauskas prisipažino, kad jaučiasi kaltas, jog metų pradžioje žadino pernelyg dideles viltis laidos klausytojams.
„Sakiau, kad rudeniop keliausiu poilsiauti į ukrainiečių išvaduotą Krymą. Tai mano tos atostogos atsidėjo neribotam laikui. Mes visi tikėjomės tokio prasiveržimo, kokį pernai matėme Charkivo srityje arba išvaduojant Chersoną. Įsivaizdavau, kad vyks ne pozicinis, o manevrinis karas. Jo nepamatėme ir žmonės metėsi į priešingą kraštutinumą, neva jau visos viltys žlugo ir Ukraina pralaimi ir jai jau nereikia padėti. Tačiau pirmąjį karo pusmetį Ukraina sugebėjo pasipriešinti agresoriui gaudama labai nedidelę pagalbą iš Vakarų ir net išvaduoti kai kurias pirmosiomis dienomis okupuotas teritorijas. Dabar nuo tos pagalbos ukrainiečiai labiau priklausomi, nes gavo NATO standartų artileriją, oro gynybos sistemas, pėstininkų kovos mašinas ir tankus, kuriems atsarginių dalių ir amunicijos patys negamina. Pripažinkime, kad paramos užblokavimas vienu metu abiejose Atlanto pusėse nesutapo atsitiktinai. Aš nesakau, kad tiesiogiai papirkti visi JAV Respublikonų partijos Kongreso nariai, bet netiesioginis poveikis ir propaganda savo darbą atliko“, – svarstė Romas.
Žurnalistas viliasi, kad kitų metų pradžioje amerikiečių politinėms partijoms pavyks susitarti dėl paramos Ukrainai, bet tai bus tik laikinas problemos sprendimas, nes daugiausia nerimo jam kelia gresianti Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose.
„Besibaigiantys metai buvo labai įvairūs. Neabejoju, kad metų pabaigoje matysime kolegų žurnalistų sudėtus akcentus į svarbiausius įvykius. Aš tikiuosi, kad gerės ir pilietiškumo indeksas, kuris apklausų duomenimis Pietų Lietuvoje nėra labai aukštas, nes 2024-ieji nebejotinai bus didelių iššūkių metai“, – sakė L. Ramanauskas.
