Klausyti gyvai

17:30 - 18:15

Savaitgalio promenada

Nuo romantinių sukčių pernai nukentėjo šimtai žmonių, bandyta išvilioti per milijoną eurų

Alytiškė Giedrė Bulgakovienė jau prieš kurį laiką paskelbė, kad nuo visokiausių siūlymų ginasi baidyklės profilio nuotrauka.

„Užkniso visokius a la generolus ir a la našlius a la iš Floridos ar a la UK trinti/blokuoti iš pageidaujančių draugais patapti sąrašo. Tai, sakau, gal nors prie lopetos nelips(?) 🤔“, – parašė Giedrė ir pasikeitė profilio nuotrauką į „gražuolę“ pagamintą iš kastuvo.

Beje, anot Giedrės Bulgakovienės, kastuvas padėjo: „Oi, dar kaip 🙈 Būdavo per dieną koks tuntas visokių a la generolų iš „Floridos” ar našlių is UK ir t. t. peršasi, o daba vos vieną/kitą tarakoną per savaitę patraiškau“.

Vilionėms atsispiria ne visi

Nuo vadinamųjų romantinių sukčių praėjusiais metais nukentėjo šimtai Lietuvos gyventojų. Bankai skaičiuoja, kad žmonės iš viso jiems bandė pervesti daugiau nei milijoną eurų, dalį šių operacijų pavyko sustabdyti.

Ekspertai teigia, kad pagrindinė neatsparumo tokiems sukčiams priežastis yra visuomenėje gajus vienišumo jausmas ir skaitmeninės higienos įgūdžių stoka.

„Gėda ir skausminga tai pripažinti“

Lietuvos bankų asociacijos antradienį paskelbtais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. eurų.

„Swedbank“ BNS pateiktais duomenimis, praėjusiais metais nuo sukčių, tariamai internete ieškančių romantinių pažinčių, veiklos nukentėjo 148 banko klientai, praradę daugiau nei 300 tūkst. eurų.

SEB duomenimis, pernai nukentėjo 45 klientai, iš kurių išviliota 154 tūkst. eurų.

„Luminor“ banko skaičiavimais, per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai išviliojo 380 tūkst. eurų. „Šiaulių banko“ klientai per 2023 metus dėl romantinių sukčių veiklos neteko apie 73 tūkst. eurų.

Bankų atstovų teigimu, ne visas sukčių išviliotas lėšas pavyksta sugrąžinti, ypač tais atvejais, kai žmonės patys delsia kreiptis į bankus.

„Romantinis sukčiavimas – subtilus klausimas, žmonėms, supratusiems, kad buvo apgauti romantinio sukčiaus, dažniau būna gėda ir skausminga tai pripažinti, todėl dalis jų gali neigti ir apskritai niekur nesikreipti dėl patirtų nuostolių. Tokie atvejai dažniau lieka neužfiksuoti ir statistikoje“, – BNS sakė SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.

Jos teigimu, bankas neturi teisės kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, tai gali padaryti tik pats klientas, suvokęs, kad tapo sukčiavimo auka, tad ragina žmones būti budriems.

Pagrindinis sukčių ginklas – pasitikėjimas

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentės Ainos Adomaitytės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės tampa romantinių sukčių manipuliacijų aukomis, yra stiprus vienatvės jausmas.

„Visi nori būti kažkam svarbūs, patys duoti ir gauti dėmesį ir rūpestį. Žmogus bijo vienišumo jausmo ir dažnai apgaulės atveju jau buvo vienišas ilgą laiką, tai atsiradęs kontaktas atrodo labai stiprus ir pilnai pasineriama į naujo santykio kūrimą, dingsta racionalumas, kritinis mąstymas“, – sakė psichologė.

Patys bankai kaip svarbų veiksnį įvardija romantinių sukčių su aukomis kuriamą ryšį. Ilgesnį laiką bendraudami internetinėje erdvėje, romantiniai sukčiai įtikina auką, jog ši yra jiems svarbi, stengiasi apie žmogų kuo daugiau sužinoti, taip siekdami įgyti pasitikėjimą.

Efektyvia priemone išvilioti didelėms pinigų sumoms tampa ir menama nelaimė, į kurią neva pateko romantinis sukčius ar jo artimasis.

„Sukčiauti įprastai pradedama tik po kurio laiko – sukčius neva netikėtai suserga, jam neva užblokuoja visas banko sąskaitas besiruošiant skristi pas savo mylimąją ar mylimąjį ir taip pamažu pradedami išvilioti pinigai. Sukčiai gali pateikti ir fiktyvius dokumentus – laiškus, asmens dokumentus, sveikatos išrašus ar pan.  Jie sukčiaus aukai tampa įrodymu, jog viskas patikima ir gerai“, – sakė SEB banko atstovė Daiva Uosytė.

Romantinių sukčių kuriamą ilgalaikiu pasitikėjimu grįstą ryšį pabrėžia ir „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė. Ekspertės teigimu, išgavę kuo daugiau asmeninės informacijos, sukčiai apsimeta su galima auka turintys daug bendrų pomėgių.

„Tokiu būdu aukos patiki užmegzto santykio nuoširdumu, pamažu dingsta bet koks skeptiškas nusiteikimas dėl naujos pažinties. Kai piktavaliai pajunta, kad auka užkibo ant kabliuko, imasi pinigų išviliojimo taktikų“, – banko pranešime sakė J. Bagdanavičiūtė.

A. Adomaitytė taip pat pastebi, kad, jausdami dėmesio stoką, net ir naujų kontaktų neieškantys žmonės pasiduoda romantinio sukčiaus emociniam spaudimui, kai žarstomi komplimentai, aktyviai domimasi, kuo gyvena galima auka, kuriamas empatiško asmens įvaizdis.

„Bendravimas labai intensyvus ir be didesnių pertraukų. Labai greitu metu (sukčius – BNS) pradeda pasakoti savo „nelaimių“ istorijas, kuriose prašo pagalbos arba sukuria jausmą, kad norisi padėti, gelbėti“, – kalbėjo A. Adomaitytė.

Dažniau aukomis tampa moterys

Bankų atstovai sutaria, jog pandemija pakeitė tai, kaip žmonės vertina internetines pažintis, tai padarė įtaką ir didesniam pasitikėjimui virtualioje erdvėje sutiktiems asmenims, kurie dažnai vengia gyvo susitikimo su galimomis aukomis.

„Per pandemiją dauguma žmonių „prisijaukino“ nuotolinį bendravimą ir norėdami palaikyti bendravimą su draugais bei artimaisiais pradėjo aktyviau naudotis socialiniais tinklais – tuo pasinaudoja ir sukčiai. Socialiniuose tinkluose jie kuria netikrų asmenų anketas ir siekia užmegzti naujas pažintis. Bendravimui įsibėgėjus, pradedama kurti planus apie susitikimą, o tuomet naujajam pažįstamui netikėtai kažkas nutinka ir jam skubiai prireikia pinigų“, – BNS teigė „Luminor“ Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

„Šiaulių banko“ duomenimis, dažniausiai romantinių sukčių aukomis tampa vyresnio amžiaus moterys, ieškančios pažinčių socialiniuose tinkluose.

„Jos susidomi karininkais, jūreiviais, kuriais apsimeta sukčiai“, – BNS sakė „Šiaulių banko“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.

„Luminor“ atstovas Linas Sadeckas taip pat pastebi, jog sukčiai dažniau siekia pasinaudoti būtent moterų  gailestingumu. „Pastebime, kad sukčiai taikosi suvilioti moteris, kurių profesija yra susijusi su rūpinimusi kitais – slauga, auklėjimas ir pan.“, – kalbėjo L. Sadeckas.

Geriausia prevencija – interneto higiena

Pasak S. Jarmalio, bankas yra įdiegęs specialias sistemas, skirtas atpažinti sukčiavimo atvejus, tačiau tai ne visuomet padeda.

„Dalį jų pavyksta užkardyti, tačiau ne visas. Labai svarbu ir kad klientai elgtųsi atsakingai ir atidžiai – neatskleisti savo asmeninių prisijungimo duomenų jokiems kitiems asmenims“, – prideda S. Jarmalis.

Daivos Uosytės teigimu, SEB bankas taip pat imasi prevencinių priemonių, siekdamas apsaugoti klientus nuo romantinių sukčių veiklos.

„Pirmiausia tai – gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos įrankius, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nebūdingus mokėjimus į užsienį“, – kalbėjo D. Uosytė.

Pasak bankų atstovų, pagrindinis rodiklis, leidžiantis numanyti, jog internete sutiktas asmuo gali būti sukčius, yra prašymai pervesti pinigų. Tad geriausia prevencijos priemonė – pasirūpinti, kad viešai skelbiama informacija nesudarytų sąlygų sukčiams įgyti žmogaus pasitikėjimą.

BNS, autorė Ūla Klimaševska

Kitos naujienos

Namo viduje Alytaus rajone iš antro aukšto šeštadienį nukrito mažametis, apie 22 val. 30 min. Alytaus r. ...

Šį savaitgalį Alytaus kultūros centre vyks neeilinis renginys – Eurochestries Baltijos jaunimo orkestrų f...

Ar vaikams svarbūs mitybos klausimai? Su kokiomis problemomis, įpročiais, mitais gyvena vaikai ir...

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka jaunimui dovanos neišdildomų kultūrinių įspūdžių ir pat...