Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Lietuva rizikuoja tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu, perspėja prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Savo metiniame pranešime ketvirtadienį ji pabrėžė, kad šaliai trūksta principingo požiūrio konsoliduojant aukštąsias mokyklas.
„Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų“, – sakė šalies vadovė.
„Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu“, – pridūrė prezidentė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į mokslinius tyrimus šalis investuoja tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, nors specialistų pasiekimai leistų Lietuvą matyti kaip inovacijų šalį.
„Savo išradimais pretenduojame į Nobelio premiją, atkreipiame NASA dėmesį, pradėjome stojimo procedūrą į vieną pažangiausių pasaulyje Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN). Pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui, tačiau kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje trūksta“, – kalbėjo prezidentė.
D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė savo septintąjį metinį pranešimą.
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Šalies prezidentė taip pat sako, jog valstybinės įmonės veikia neefektyviai, nemoka dividendų, jų lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa „partinių bedarbių“ užuovėja.
Seime skaitydama metinį pranešimą, Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad šalies urėdijos veikia chaotiškai, „Lietuvos geležinkeliai“ yra „valstybė valstybėje“, o „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotas tapo tarptautine gėda. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės nemoka dividendų valstybei.
„39 valstybinės įmonės į biudžetą nesumoka nė vieno euro dividendų. Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu, atvirkščiai, siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, – ketvirtadienį kalbėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, valstybės įmonių indėlis į bendrąjį vidaus produktą yra menkas, o nepavykęs urėdijų skaičiaus mažinimas rodo, kad jos yra nepajudinamos.
„Kasmet sulaukiame pastabų ir dėl neefektyvaus valstybinių įmonių valdymo. 9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Ypač valstybinių įmonių kapitalo grąža smuko miškininkystės ir transporto sektoriuose. 42 nepajudinamos urėdijos veikia chaotiškai ir neefektyviai“, – sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė teigė, kad pertvarkų vengimas valstybei gali kainuoti milijonus eurų.
„Pertvarkų vengimas ir negebėjimas susikalbėti su Europos Komisija valstybe valstybėje virtusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“ mums visiems gali atsieiti ne tik milijonines baudas, bet ir pašlijusią šalies reputaciją. Tarptautinę gėdą jau kainavusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto pamoka įpareigoja turėti aiškius valstybinių įmonių veiklos kriterijus ir tikslus“, – sakė šalies vadovė.
Lietuvos politinė sistema pamažu vaduojasi iš korupcijos, nomenklatūrinių privilegijų, prekybos poveikio. Daromas lemtingas posūkis šioje srityje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jos teigimu, teisėsaugos tyrimai, susiję su politikų korupcija, yra nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis.
„Vaduodamiesi iš „vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi – saviems interesas yra aukščiau už valstybinį; kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška; kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį“, – ketvirtadienį Seime skaitydama metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.
Anot jos, Seimo nario imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teiginiai, kad Seimo narių darbo ir gyvenamosiose vietos atliktos kratos galėjo būti neteisėtos, D.Grybauskaitės teigimu, kompromituoja politinę sistemą.
„Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos“, – sakė prezidentė.
Jos tvirtinimu, apsivalymas būtų greitesnis, jeigu už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o ne vidutiniškai 8 proc. nuo maksimalios. Taip pat – „jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusių balintoja. Jeigu būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija.“
Pasak D.Grybauskaitės, išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė.
„Tačiau nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar“, – kalbėjo prezidentė.
Teisėsauga šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimos korupcijos, susijusios su partija „Tvarka ir teisingumu“, šios partijos pirmininku Rolandu Paksu, su buvusiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu.
D.Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė savo septintąjį metinį pranešimą.
Konstitucija įpareigoja valstybės vadovą kartą per metus apžvelgti padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
