Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Europoje siekiama panaikinti benamystę iki 2030 metų, tačiau 2024 metais vis dar yra 1 287 000 benamių, žmonių, gyvenančių prieglaudose arba laikinuose būstuose, teigiama neseniai paskelbtoje Europos nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, federacijos (FEANTSA) ataskaitoje. Nors šis tikslas atrodo sunkiai pasiekiamas, kai kurie Europos miestai taiko programas, paremtas „Pirmiausia – būstas“ modeliu, siekdami sumažinti benamių skaičių ir kovoti su skurdu. Vykdydami tarptautinį tyrimą, „FM99“ kartu su kolegomis iš Turino (Italija) „Lavialibera“ portalo, keliavome per tris miestus – Oulu (Suomija), Turiną ir Alytų – kalbėjomės su dešimtimis benamių, socialinių darbuotojų, siekdami išsiaiškinti, kaip šis modelis, ar kiti sprendimai taikomi (arba ne) ir kaip tai gali pakeisti žmonių likimus.
Kas yra „Pirmiausia – būstas“?
„Pirmiausia – būstas“ yra modelis, sukurtas 1990-aisiais Niujorke, kurį sukūrė graikų-kanadiečių psichologas Samas Tsemberis. Tai visiškai naujas požiūris į benamystę. Iki tol benamiai turėdavo įrodyti, kad gali atsisakyti narkotikų ar alkoholio, laikytis sveikatos programų ir gyventi savarankiškai, prieš gaudami būstą. S.Tsemberio požiūriu, būstas yra proceso pradžia, o ne galutinis tikslas. Žmogus pirmiausia gauna nedidelį būstą be išankstinių sąlygų, o tada konsultacijas ir socialinę paramą.
Modelis grindžiamas aštuoniais principais:
- 1. Būstas yra žmogaus teisė.
- 2. Paslaugų naudotojai turi pasirinkimo laisvę ir kontrolę.
- 3. Būstas ir gydymas turi būti atskirti.
- 4. Orientavimas į reabilitaciją.
- 5. Žalos mažinimas (nuo alkoholio ir narkotikų piktnaudžiavimo).
- 6. Aktyvus įtraukimas be prievartos.
- 7. Individualizuotas planavimas.
- 8. Lanksti parama tiek, kiek reikia.
Taiko beveik visi išskyrus Baltijos ir Balkanų šalis
„Pirmiausia – būstas“ Europą pasiekė prieš 20 metų. Beveik visos Vidurio ir Vakarų Europos šalys, išskyrus Baltijos ir Balkanų, taiko šį modelį. Latvijoje trys miestai bandė paleisti pilotinius projektus su šia programa, tačiau šiek tiek geriau tai veikė tik Rygoje.
Kai kuriose šalyse bandomi pilotiniai projektai, 16 Europos Sąjungos (ES) šalių yra priėmusios nacionalines strategijas, kurių dauguma įtraukia „Pirmiausia – būstas“ kaip sprendimą.
Suomijos sėkmės modelis
Suomija padarė daug kovodama su benamyste, o Oulu miestas išsiskiria tarp kitų miestų. Oulu mieste, esančiame šiaurinėje Suomijos dalyje, benamių skaičius yra vienas mažiausių šalyje. Plačiau apie Oulu sprendimus benamiams ir „Pirmiausia – būstas“ programą skaitykite paspaudę nuorodą.
Oulu didžiausią dėmesį skiria socialinei pagalbai, tiek laikinuose būstuose, tiek nuomojamuose butuose žmonės reguliariai lankomi ir mokomi gyventi savarankiškai – mokėti nuomą, lankytis pas gydytojus.
Suomija yra beveik vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje benamystė mažėja. Tuo tarpu kitos šalys, tokios kaip Italija ir Lietuva, dar tik pradeda žengti šiuo keliu.
Turino pirmieji žingsniai
Turinas, esantis Šiaurės Italijoje, ypač aktyviai plėtoja būsto programas benamiams. 2024 metų vasarį 249 žmonės buvo įtraukti į įvairias būsto programas, iš kurių beveik 100 dalyvauja „Pirmiausia – būstas“ programoje. Tačiau Turine apie 2500–3000 benamių, tad programa aprūpina būstu tik apie mažą jų dalį.
Dvi socialinės įmonės Turine taiko „Pirmiausia – būstas“ modelį. Tarp benamių, kuriems jos padėjo – 52 Giovanni iš Sicilijos, per COVID-19 pandemiją praradęs darbą Turine ir su žmona ir sūnumi priverstas išsikraustyti. Kelis mėnesius šeima gyveno automobilyje, kol buvęs kaimynas pasiūlė jiems rūsį, čia praleido dar metus. Su Tarnybos suaugusiems, patiriantiems sunkumus pagalba, Giovanni šeima įsikūrė dviejų kambarių bute, už kurio nuomą moka 200 eurų per mėnesį. Jo sūnus, turintis rimtų sveikatos problemų, gauna reikalingą medicininę priežiūrą.
Khadija, 59 metų moteris iš Kasablankos, buvo iškeldinta 2017 metais po to, kai buvo suimtas jos vyras. Penkerius metus gyvendama gatvėje ji tapo alkoholike. Gavusi pagalbą iš tos pačios tarnybos ji pakeitė savo gyvenimą – turi nuolatinį darbą, gyvena bute ir ruošiasi persikelti į savivaldybės būstą.
Nors teigiamų poslinkių Turine yra, pagalbą teikiančios organizacijos susiduria su problemomis ieškodamos nuomojamų privačių butų – jie brangsta, kartais savininkai nepasitiki nuomininkais, reikia papildomų garantijų.
Be to, dauguma benamių turi sveikatos problemų, tad „Pirmiausia – būstas“ programai labai reikia bendradarbiavimo su miesto sveikatos priežiūros paslaugomis, kurių nuo 2019 metų sumažėjo.
Lietuvoje dar daug reikia padaryti
Šie pavyzdžiai gali būti naudingi Lietuvai, kurioje vis dar nėra bendros valstybinės strategijos benamiams. Plačiau apie benamystę Lietuvoje ir Alytuje skaitykite paspaudę nuorodą.
Kol nėra būsto – gelbsti kapsulės
Kol benamių gatvėse nepavyksta išvengti, kai kurie miestai bando padėti jiems ten išgyventi. Vokietijos Ulmo miesto architektai sugalvojo laikiną sprendimą – benamiai gali rasti prieglobstį miegamosiose kapsulėse, vadinamose „Ulmo lizdais“. Kapsulės pagamintos iš medžio ir plieno, apsaugo nuo šalčio, vėjo ir drėgmės.
„Ulmo lizdų“ kūrėjai siekia padėti tiems, kurie negali patekti į tradicines prieglaudas – ar dėl psichologinių priežasčių, ar dėl to, kad turi augintinį. Šie „miegamieji“ nėra skirti pakeisti tradicinį būstą, tačiau gali būti pagalba, kad nereiktų nakvoti po atviru dangumi ekstremaliomis sąlygomis.
Augantis Europos įsipareigojimas kovoti su benamyste
2021 metais Europos institucijų ir visų 27 ES valstybių narių atstovai pasirašė Lisabonos deklaraciją dėl benamystės panaikinimo iki 2030 metų. 2023 metų gruodį Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESC), kurio užduotis yra patarti Europos institucijoms, paragino plačiau taikyti „Pirmiausia būstas“ modelį „kaip sisteminį sprendimą lėtinei benamystei.“
„Ilgainiui „Pirmiausia – būstas“ yra ekonomiškai efektyvus: pusė žmonių pagerina savo sąlygas, susiranda darbą, moka mokesčius, pagerėja jų sveikatos būklė, ir jie nereikalauja daug viešosios priežiūros,“ – aiškina Silvia Busi iš FEANTSA.
Anot jos, norint panaikinti benamystę, reikia kelių žingsnių ir didesnio finansavimo, todėl federacija siekia, kad būtų supaprastintas Europos socialinio fondo (ESF) naudojimas ir mobilizuota daugiau lėšų.
Straipsnio bendraautorius – Andrea Giambartolomei iš Turino (Italija) portalo „Lavialibera“.
Prie sprendimų žurnalistikos „FM99“ prisideda Europos žurnalistikos fondas.